Tiesa, niekas negali pasakyti, kada pasirodys šis naujas produktas ir ar jis išvis pasieks vartotojus – socialinis tinklas dažnai kuria prototipus ir testuoja beta funkcijas, kurios taip ir nebūna pritaikytos masiškai.
Vis dėlto, tai kelia klausimą – kodėl „Twitter“ žinutės apribotos iki 140 simbolių?
Kai paslauga buvo pristatyta 2006 m, „Twitter“ ketinta naudoti vien tik kaip teksto žinučių paslaugą ir į „Twitter“ buvo rašomos SMS žinutės.
Vis tai susiję su ankstyvuoju „Twitter“, apie kurį dažnai vartotojai pamiršta: kai paslauga buvo pristatyta 2006 m, „Twitter“ ketinta naudoti vien tik kaip teksto žinučių paslaugą ir į „Twitter“ buvo rašomos SMS žinutės.
Tuo metu žinutės buvo revoliucinės – jos JAV neišpopuliarėjo iki 2005 metų. Tekstai turėjo būti rašomi laikantis griežtų standartų – jeigu jie perkopdavo 160 simbolių ribą, būdavo dalinami į dvi žinutes.
„Kad sumažintume vargą ir galvojimą apie žinučių gavimą, norėjome būti tikri, kad žinutės nebus padalinamos, – 2009 m. „LA Times“ sakė vienas „Twitter“ įkūrėjų Jackas Dorsey'is. – Taigi mes 20 simbolių palikome vartotojo vardui ir 140 – turiniui. Štai iš kur visa tai atsirado.“
160 simbolių limito istorija tekstinėse žinutėse dar senesnė – jos buvo parinktos daugiau ar mažiau atsitiktinai 1985 m. Friedhelmo Hillebrando, „Global System for Mobile Communications“ vadovo. Jis su kolegomis kūrė standartą atsirandančiai teksto žinučių technologijai. Komandai reikėjo nustatyti ribą, kuri būtų suderinama su devintojo dešimtmečio tinklų pralaidumo apribojimais ir leistų žmonėms patogiai bendrauti.
Taigi jis pasižiūrėjo į visas tuo metu egzistavusias trumpąsias žinutes: atvirlaiškius ir „Telex“ (iš esmės šių dienų telegrafo) transliacijas ir atlikęs tyrimą, kurį vargiai galima pavadinti moksliniu, parinko 160 simbolių limitą.
