Laisvas žodis nereiškia palaidas.  Prenumeratai iki - 60%
Išbandyti
2016 10 01

Lietuvė Škotijos universitete: „Kai kurie studentai po „Brexit“ neteko darbų“

Geriausiu Škotijoje pripažinto Dundee universiteto studentams diriguoja lietuvė. Besimokančiaisiais lyg savo akies obuoliu besirūpinanti Indrė Urbanavičiūtė įsitikinusi, kad universitete vien mokslo nepakanka. Lietuvei patikėta ne tik spręsti studentų problemas, bet ir tvarkyti pinigus, organizuoti renginius bei daryti viską, kad studentai būtų laimingi.
Indrė Urbanavičiūtė
Indrė Urbanavičiūtė / Nuotr. iš asm. archyvo

– Su kokiais sunkumais susiduria iš užsienio šalių į Škotiją studijuoti atvykę studentai?

– Akcentas! Pirmas šokas tikrai būna akcentas, kuris dar skiriasi ir tarp pačių miestų Škotijoje. Kultūra – čia studentai labai atsipalaidavę. Dažna problema būna būsto radimas ir bendros finansinės problemos. Be abejo, namų ilgesys. Jei studentas neįsitraukia į papildomą veiklą – tai gali užsitęsti.

– Jūsų karjera Škotijos akademinėje bendruomenėje – įspūdinga. Kodėl studentui svarbi aktyvi socialinė veikla?

– Tam yra labai daug priežasčių. Iš pradžių, manau, viskas prasideda nuo mėgstamos veiklos ir draugų naujoje vietoje ieškojimo. Kartais noro išbandyti kažką naujo. Kalbėdama su pirmakursiais ar būsimais studentais visad pabrėžiu, kad jie patys formuoja savo, kaip studento, patirtį. Gali tik atsėdėt paskaitas, mokytis bibliotekoj ir skaičiuot dienas iki diplomų įteikimo, bet gali žongliruot ir keletu dalykų. Aš pati ketvirtame kurse, studijuodama finansus, derinau porą darbų, studentų grupės komitetą, savanoriavimą.

Tokios veiklos metu įgautus įgūdžius galima panaudoti per interviu darbui ar pačiame darbe. Darbdaviai retai prašo tik CV, dažniausiai prie to dar reikia pridėti ir atsakymus į klausimus, kurie prasideda „Papasakok apie kartą, kai...“. Tai būna klausimai apie lyderystę, komandinį darbą, atsitiesimą po nesėkmių ir panašiai. Tokiais atvejais papildoma veikla nepaprastai gelbėja.

Gali tik atsėdėt paskaitas, mokytis bibliotekoj ir skaičiuot dienas iki diplomų įteikimo, bet gali žongliruot ir keletu dalykų.

Karjerą studentų atstovybėje pradėjau antrame kurse savanoriaudama, vėliau prisijungusi prie marketingo departamento kaip fotografė ir biuro asistentė. Jei kas prieš man atvykstant čia būtų pasakęs, ką darysiu dabar, mažų mažiausiai būčiau gardžiai pasijuokus.

– Kokius klausimus sprendžiate studentų atstovybėje ir už ką atsakinga jūs, konkrečiai?

– Studentų atstovybės čia veikia kiek kitaip nei Lietuvoje. Esame 8 žmonių komanda, bendrai rūpinamės viskuo, kas susiję su studento patirtimi universitete. Mūsų ryšys su universitetu gana unikalus visoje Jungtinėje Karalystėje. Kolegos iš kitų institucijų klausia, kaip patekti į įvairius komitetus, kurių sprendimai turi įtakos studentų gyvenimui. Tuo tarpu į mūsų komentarus atsižvelgiama, jie įkomponuojami į sprendimus. Tokia partnerystė labai naudinga abiems pusėms.

Studentų atstovybė yra ir labdaringa organizcija, ir turi komercinę pusę, kurios pelnas grįžta studentams, pavyzdžiui, kaip išmoka kokiai nors studentų grupei dalyvaujančiai konkurse, organizuojant kampanijas.

Asmeniškai man tai jau antri metai valdant organizaciją. Pernai buvau viceprezidentė studentų veiklai, rūpinausi viskuo, kas nesusiję su akademija. Mano darbas buvo visoks – nuo bankininkystės, patalpų rezervavimo iki konfliktų sprendimo.

Mano darbas buvo visoks – nuo bankininkystės, patalpų rezervavimo iki konfliktų sprendimo.

Prezidentės vaidmuo kitoks, jis neturi griežtos sandaros, pats ją formuoji. Esu atsakinga už visos komandos darbą ir pasiekimus bei nesėkmes, jų savijautą darbo vietoje. Esu ir universiteto valdybos, svarbiausių komitetų narė. Darbo savaitė neretai perkopia 50 valandų, bet tai atsiperka matant, kad gyvenimas universitete gerėja. Pagal įstatymą dirbti pilnu etatu kaip studentų atstovu galima tik dvejus metus, tad šie metai jau mano gulbės giesmės po beveik 5 metų studentų atstovybėje.

– Škotijoje studentai turi balso teisę Parlamentui sprendžiant švietimo klausimus?

– Oficialiai – ne. Studentų sąjunga gali turėti oficialią poziciją, derėtis su parlamentarais ir panašiai. Dažnai į tai atkreipiamas dėmesys, nes studentai Škotijoje sudaro nemažą dalį rinkėjų. Raginame studentus nebūti abejingais politiniais klausimais. Organizavome pirmuosius šalyje partijų lyderių debatus prieš parlamento rinkimus gegužę, SA yra rinkimų apylinkė, turim kelias studentų grupes, kurios reprezentuoja įvairias politines partijas.

– Turite patirties žiniasklaidoje, finansų srityje, fotografijoje bei kitose, su akademiniu gyvenimu, regis, nesusijusiose srityse. Kokios žinios būtinos, norint sėkmingai vadovauti didelio universiteto bendruomenei?

– Lankstumas, drąsa, diplomatija, detalumas. Gana keista išsakyti nuomonę (dažnai kritikuoti) sėdint prie vieno stalo su universiteto „galvom“ – dėstytojais ar patyrusiais vadybininkais. Visada turi galvoti, kaip kiekvienas sprendimas paveiks įvairias grupes – studentus iš kitų šalių ir vietinius, bakalauro ir magistro studentus. Tuos, kurie studijuoja neakivaizdžiai ar per atstumą, etnines grupes, studentus, auginančius vaikus...

Reikia mąstyti greitai, kritiškai. Vadovaujant labdaros organizacijai – spręsti išlaikyti ją klestinčią, bet ir nepamiršti savo misijos bei vizijos. Svarbiausia – sėkmingai žongliruoti tarp visų vaidmenų ir nuomonių. Mano atveju, finansų bakalaurės, studentų „balso“ ir asmeninės nuomonės.

Visada turi galvoti, kaip kiekvienas sprendimas paveiks įvairias grupes – studentus iš kitų šalių, vietinius, tuos, kurie studijuoja neakivaizdžiai, etnines grupes, studentus, auginančius vaikus...

– Kaip dažnai lietuviai renkasi Dundee universitetą?

– Šiuo metu turime apie 90 studentų iš Lietuvos. Studentai renkasi Dundee ne taip dažnai, kaip universitetus didžiausiuose Škotijos miestuose – Edinburge, Glazge ar Aberdyne. Universitetas bendrai nėra taip gerai žinomas.

– Kokias pagrindines užsienio universiteto pasirinkimo priežastis vietoje Lietuvos įvardina tautiečiai studentai?

– Mokymo kokybė, ypač kai kuriose specialybėse tam tikruose universitetuose. Pavyzdžiui, Dundee itin gerai žinomas dėl biologijos, neuromokslų, medicinos bei IT. Universiteto reputacija ir darbo perspektyvos irgi labai svarbu. Taip pat norisi išbandyti save naujoje aplinkoje, persikelti į šalį, kurioje seniai norėjosi gyventi. Kiti išgirsta pasakojimus ir nusprendžia pabandyti.

– „Brexit“ pasibaigęs referendumas turėjo kokios nors įtakos imigravusių studentų skaičiui bei poreikiams?

– Kol kas tendencijų nesimato, manoma, kad referendumas įvyko per vėlai, kad turėtų reikšmingos įtakos 2016/17 metams. Kiti metai turėtų parodyti daugiau. Kalbant apie poreikius – reikia užtikrintumo. Trūksta žinojimo, kas bus su mokesčiais už mokslą, vizomis, darbo perspektyvomis.

Manoma, kad referendumas įvyko per vėlai, kad turėtų reikšmingos įtakos 2016/17 metams.

Paskelbta, kad naujiems studentams iš ES, pradėjusiems 2016-ųjų rugsėjį, nereikės mokėti už mokslą, nepaisant to, kada JK paliks ES. Kelios kompanijos paskelbė norinčios išsikelti iš JK, tai kelia nerimą būsimiems absolventams, yra tokių, kuriems buvo atšaukti darbo pokalbiai ar net darbo vietos po studijų. Deja, užtikrintumo valdžia nesuteikia, bet mes sekame ir analizuojame kiekvieną naujieną.

– Mokėtės Kaune bei Dundee, galėtumėte įvardinti švietimo sistemų bei požiūrio į studentą skirtumus?

– Pagrindinis skirtumas – programų sudėliojimas. Daugumoje Škotijos universitetų pirmaisiais ir antraisiais metais galima rinktis įvairius dalykus prie pagrindinių.

Pavyzdžiui, studijuojant psichologiją, taip pat mokytis ekonomikos ir geografijos. Žinau žmonių, kurie atvyko studijuoti ekonomiką, o baigė psichologiją ir atvirkščiai. Programų lankstumas padeda suprasti, ko iš tikro norisi. Tiesa, tai įmanoma ne visur – profesinių akredituotų kursų studentai laisvės turi kiek mažiau. Trečiaisiais ir ketvirtaisiais metais turi nuspręsti, kokį kelią renkiesi. Taip pat, priklausomai nuo rezultatų, skiriasi gaunami diplomai.

Požiūris į studentą irgi kitoks. Maniškiame universitete visiems įdomi studentų nuomonė, pagal ją sprendžia, ką galima pagerinti. Dundee studentai visų svarbiausi, kasmet atstovybės prezidentas ir rektorius pasirašo partnerystės susitarimą, pagal kurį visi kartu identifikuoja pagrindines temas, prie kurių bus dirbama daugiausiai.

– Dalyvavote Lietuvos „Big Brother“ mentorystės programoje, kas labiausiai domina būsimuosius profesionalus?

– Man pačiai reikėjo karjeros patarimų – kokias galimybes turiu baigus finansus, kaip viskas iš tikrųjų veikia pačioje industrijoje, kas man tiktų ir patiktų. Su savo „didžiąja sese“ bendraujame iki šiol – jos patarimai buvo nepaprastai vertingi.

Savanoriaudama matau, kad kiti dalyviai ieško patarimų karjeros, mokslo klausimais, tretiems reikia nuraminimo, kad viskas pasiekiama, peržiūrėti ir patarti dėl interviu darbo pasirinkimo procese. Klausimų pasitaiko tikrai įvairiausių – projektas įpučia pasitikėjimo, plečia pažinčių ratą. Dažnai tik tiek ir tereikia, kad žmogus atsistotų į sėkmingos karjeros vėžes.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Dantų balinimas: kaip pasiekti greitų ir efektyvių rezultatų?
Reklama
Benediktas Vanagas: stipriai išprakaitavus geriant vien vandenį kenčia kūno produktyvumas – trūksta energijos, sunku susikoncentruoti, darai klaidas
Reklama
Nauja automatika ir robotai leis „VLI Timber“ auginti gamybą daugiau kaip 40 proc.
Reklama
Mitai stabdo pasiryžti? Specialistė paneigė pagrindinius investavimo mitus
Užsisakykite 15min naujienlaiškius