Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Profesorius Raimundas Lopata: „Kremlius vėl apžaidė Lietuvą“

Raimondas Lopata
Irmanto Gelūno / 15min nuotr. / Raimondas Lopata
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Nors Rusiją ką tik aneksavo Krymą, o jos siunčiami teroristai ir toliau žudo Ukrainos žmones Donecko bei Luhansko srityse, kuriose žmonių gyvenimas paverstas pragaru, Vilniuje lyg niekur nieko rengiama Rusijos diena. Ne tik svaičiojama, kad tai nekalta kultūros diena su A.Puškinu, bet dar ir Vilniaus savivaldybė skyrė mokesčių mokėtojų pinigų valstybės agresorės šventei surengti. Ir beveik niekas, išskyrus konservatorių Mantą Adomėną, Lietuvoje neprotestuoja. Kaip tai vertinti ir suprasti?

Apie tai – 15min.lt pokalbis su Vilniaus universiteto profesoriumi Raimundu Lopata.

– Pradėkime nuo kito svarbaus mums dalyko: kaip vertinate JAV prezidento Baracko Obamos įsipareigojimą didesnį dėmesį skirti mūsų regiono saugumui?

– Žinoma, teigiamai. Tačiau man daugiau rūpi klausimas ne apie tai, kaip kiti rūpinasi mumis, o ką mes patys darome stiprindami savo saugumą ir solidarumą su Vakarais?

– Ką turite galvoje?

– Pavyzdžiui, Vilniaus Vingio parke Kremliaus ir jo atstovų Lietuvoje rengiamą Rusijos dienos šventę. Prieš keletą metų galima buvo toleruoti tokio pobūdžio šventes. Tačiau po Rusijos agresijos prieš Ukrainą, tai būtų tas pats, kaip 1938 m. po Sudetų aneksijos nešioti po Lietuvą Hitlerio atvaizdus ir svastikas.

Prieš keletą metų galima buvo toleruoti tokio pobūdžio šventes. Tačiau po Rusijos agresijos prieš Ukrainą, tai būtų tas pats, kaip 1938 m. po Sudetų aneksijos nešioti po Lietuvą Hitlerio atvaizdus ir svastikas.

– Tačiau organizatoriai teigia, o Vilniaus meras Artūras Zuokas tam labai pritaria, kad šventė – ne politinio, o kultūrinio pobūdžio?

– Tokiuose renginiuose šiandien atskirti politiką nuo kultūros yra labai sudėtinga. Jeigu mes nerodome solidarumo su Ukraina ir jos žuvusiais nuo rusų teroristų kulkų kariais, mes nesame verti amerikiečių milijardinių investicijų į mūsų saugumą.

Mažiausiai, atrodytume dviveidžiais. Juk mes nesitikime, jog Vingio parke susirinkę rusai dainuos Maironį, o ne Gazmanovą.

– Bet juk Rusija Lietuvos atžvilgiu lyg ir demonstruoja gerą valią. Štai „Gazprom“ paskelbė mažinantis dujų kainą Lietuvai.

– Tai man buvo mįslė – už ką Lietuvai Kremlius skiria tokį prizą? Manęs neįtikina, jog tokias nuolaidas rusai suteikė, neatlaikę Lietuvos politikų ir diplomatų spaudimo.

– Tai kas, jūsų nuomone, įvyko?

– Kiek man yra žinoma, eilinį kartą mūsų politikai meluoja Lietuvos žmonėms. Turiu galvoje tai, kad „Lietuvos dujos“ išsiuntė „Gazprom“ laišką su atsisakymu kelti pretenzijas tarptautiniame arbitraže. Beje, esu girdėjęs, bet tai dar reikėtų patikrinti, kad šį laišką nuo „Lietuvos dujų“ ruošė advokatų kontora, kuri tarptautiniame arbitraže atstovauja Rusijos „Gazprom“ koncernui.

Eilinį kartą mūsų politikai meluoja Lietuvos žmonėms. Turiu galvoje tai, kad „Lietuvos dujos“ išsiuntė „Gazprom“ laišką su atsisakymu kelti pretenzijas tarptautiniame arbitraže. Beje, esu girdėjęs, bet tai dar reikėtų patikrinti, kad šį laišką nuo „Lietuvos dujų“ ruošė advokatų kontora, kuri tarptautiniame arbitraže atstovauka Rusijos „Gazprom“ koncernui.

Tai vyko ir vyksta dabar, kai „Lietuvos dujų“ valdyboje Lietuvai atstovaujantis „Lietuvos energijos“ vadovas turi daugumą.

– Ar tikrai Lietuva atsisakė pretenzijų tarptautiniame arbitraže?

– Jūsų klausime iš tikrųjų yra tam tikro subtilumo, nes Lietuvos Vyriausybė neatsisakė pretenzijų. Bet Lietuvos Vyriausybė juk ir nepirko dujų iš „Gazprom“. Rusiškas dujas pirko „Lietuvos dujos“. O tai reiškia, kad, be „Lietuvos dujų“ pretenzijų, o jos turėjo būti pareikštos artimiausiu metu arbitraže, Lietuvos Vyriausybės ginčas su „Gazpromu“ iš esmės tampa beviltišku reikalu.

Kiek man yra žinoma, „Gazprom“ jau naudoja šitą „Lietuvos dujų“ atsisakymą kelti pretenzijas kaip argumentą savo naudai. Taip pat kiek man yra žinoma, Lietuvai atstovaujantys „Lawin“ advokatai yra parašę raštą „Lietuvos dujoms“ dėl tokios netoleruotinos padėties.

– O ką dabar galima padaryti?

– Manau, kad „Lietuvos dujos“ ir Lietuvą jose atstovaujantis „Lietuvos energijos“ vadovas pažeidė šalies nacionalinius ir viešuosius interesus, nes panašu, kad neturėjo įgaliojimų tokiam sprendimui. Lietuvos vadovai, politikai ir teisėsauga turėtų išsiaiškinti galimai vykdomo prieš Lietuvą nusikaltimo aplinkybes.

O jeigu pasirodys, kad „Lietuvos energijos“ vadovas turėjo įgaliojimus atsisakyti pretenzijų „Gazprom“ – tai tie politikai, kurie galėjo suteikti tokius įgaliojimus, turėtų paaiškinti Lietuvos žmonėms, kodėl jie melavo.

Mano skaičiavimais, atsisakius pretenzijų „Gazprom“, Lietuva patirtų daugiau nei 500 mln. eurų žalą. Taigi, atrodo, kad Kremlius ir vėl bus apžaidęs Lietuvos valdžią.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie 15min