Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Suomijos premjeras Alexanderis Stubbas: „Maskva provokuoja daugelį savo kaimynų“

Suomijos premjeras Alexanderis Stubbas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr. / Suomijos premjeras Alexanderis Stubbas
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Suomijos premjeras Alexanderis Stubbas teigia, kad jo šalis nežada atsiklausti Maskvos leidimo, jeigu nuspręstų įstoti į NATO. 1300 km ilgio sieną su neprognozuojama rytine kaimyne turinčios Suomijos Maskvos bauginimai negąsdina, o narystė ES ir glaudus bendradarbiavimas su NATO padeda Helsinkiui jaustis tvirtesniu, interviu savaitraščiui „Spiegel“ teigė A.Stubbas.

– Pone Stubbai, Maskva su nerimu stebi, kad jūs prijaučiate Suomijos narystės NATO idėjai. Ar jaučiate grėsmę, kuomet Vladimiras Putinas kalba apie „specialų dėmesį“, kurį jis skiria ekonominiams santykiams su jūsų šalimi?

– Rusija yra didelis, galingas kaimynas, su kuriuo mes dalinamės 1300 km ilgio siena ir su kuriuo mes kariavome praeityje. Žinome kaip Kremlius šneka ir elgiasi. Bet nesu susirūpinęs ar išsigandęs, nes Suomija yra neatskiriama Europos Sąjungos dalis.

– Putino artimas draugas Sergejus Markovas atvirai pagrasino narystės NATO pasekmėmis, pareikšdamas, jog tai gali sukelti Trečiajį pasaulinį karą.

Žinome kaip Kremlius šneka ir elgiasi.

– Retorika gali būti aštri, tačiau kai kuriuos komentarus reikia priimti rimtai, o kai kurių ne.

– Šiuo metu jūs mažinate įtampą, nepaisant to, kad Rusija neseniai keletą sykių pažeidė Suomijos oro erdvę.

– Suomija šiuo klausimu nėra izoliuota sala. Maskva provokuoja daugelį savo kaimynų. Labiausiai liūdinantis pavyzdys yra Ukraina. Rusijos žinia yra: „Pažiūrėkite, Rusija vis dar supervalstybė“.

– Tačiau V.Putinas taip paprastai nesusitaikytų su Suomijos naryste NATO?

– Gali būti. Tačiau mums rūpi, ar šis žingsnis padidintų mūsų saugumą. Ir ar tai padidintų mūsų įtaką formuojant Europos saugumo politiką. Tai sprendimas, kurį mes priimsime neatsiklausę leidimo.

– Skirtingai negu jūs, daugelis jūsų šalyje yra kritiškai nusiteikę dėl prisijungimo prie NATO.

– Turėjome tapti NATO nare 1995 metais, kai įstojome į ES. Nepaisant to, mes esame labai patenkinti glaudžia partneryste su NATO – net jei užpuolimo atveju neturime formalios gynybos garantijos. Vis dėlto, nors ir skiriame šiam klausimui didelį dėmesį, tačiau nemanau, kad artimiausiu metu mes prisijungtume prie NATO.

Kiekvienas gąsdinimas stiprina mūsų paramą narystei NATO. Žinoma, kad kai kurie tėvynainiai tapo atsargūs, kuomet Maskva grįžo prie sovietų eros tono.

– Šaltojo karo metais Suomija išliko neutrali, nes nenorėjo provokuoti Sovietų Sąjungos. Ar Kremliaus baimė vis dar turi poveikį šiandien?

– Priešingai. Kiekvienas gąsdinimas stiprina mūsų paramą narystei NATO. Žinoma, kad kai kurie suomiai tapo atsargūs, kuomet Maskva grįžo prie sovietų eros tono.

– Rusija yra trečia pagal dydį Suomijos eksporto rinka po Švedijos ir Vokietijos. Ar dėl ES sankcijų ir Rusijos atsako joms kyla grėsmė jūsų šalies ekonomikai?

– Problema yra ne sankcijos. Mes kenčiame nuo krizės Rusijos ekonomikoje. Vietoje jos modernizavimo, Putinas tik siekia pelno iš naftos ir gamtinių dujų. Krizę stiprina sankcijos, ir mes, suomiai, pajusime jos padarinius. Kuomet Rusijos ekonomika geros būklės, Suomijos ekonomika – taip pat. Dėl to mes pabrėžiame diplomatinį Ukrainos klausimo sprendimą.

– Jeigu Suomija ypač smarkiai nenukenčia dėl sankcijų, tuomet kodėl jūs taip įnirtingai priešinotės jų stiprinimui?

– Noriu, kad būtų aišku. Mano vyriausybė nekovojo prieš naują sankcijų bloką.

– Tačiau jūsų užsienio reikalų ministras...

– ...gerai nepasvarstė ir pasakė ne laiku.

– Jis teigė, kad tai „karo ir taikos klausimas“.

– Tuomet dėl paliaubų (Rytų Ukrainoje) buvo tik susitarta ir tai buvo labai keblus laikotarpis. Užsienio reikalų ministras turėjo kiek palaukti.

– Tačiau pasirodė, kad jums geri santykiai su Maskva yra svarbesni negu ES vienybė?

– Mano vyriausybės pozicija tokia, kad mes dirbame išvien su ES. Niekas nesukeltų mūsų nerimo taip, kaip pasidalijusi sąjunga. Šiuo klausimu mūsų pozicija niekada nesvyravo.

 Dujos nesudaro net dešimtadalio mūsų bendro energijos poreikio. 

– Suomija gauna 90 proc. gamtinių dujų ir 70 proc. naftos iš Rusijos. Kas atsitiktų, jeigu Maskva nutraukų jų tiekimą?

– Dujos nesudaro net dešimtadalio mūsų bendro energijos poreikio. Galėtume amortizuoti šį smūgį. Importuojame naftą pigiai, ją perdirbame ir dalį jos parduodame. Taigi apskritai mes mažiau priklausomi negu kiti.

– Ar įsivaizduojate, kad Putinas galėtų imtis tokios priemonės?

– ES ir Maskva atsiejo energijos išteklių tiekimą nuo sankcijų. Jeigu į konfliktą įtrauktume dujų ir naftos tiekimo klausimus, tai reikštų, kad eskalacijos nebūtų įmanoma panaikinti. Net ir be tokios eskalacijos, ši žiema gali būti ilga ir labai šalta.

– Šią savaitę viešėsite Berlyne. Tai susiję su Ukraina?

– Šis vizitas yra kelionės po Europos šalis pradžia. Diskutuosime daugeliu klausimų, bet kartu su kanclere Angela Merkel mes palaikome gerus ryšius. Ir dar noriu pasakyti: neprašysiu paramos. Pačiai Suomijai sekasi gerai.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie 15min