Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Vygaudas Ušackas: „Baltijos šalių saugumas Krymo kontekste yra tik mūsų pačių rankose“

Vygaudas Ušackas
Irmanto Gelūno / 15min nuotr. / Vygaudas Ušackas
Šaltinis: Lrt.lt
0
Skaitysiu vėliau
A A

„Baltijos šalių saugumas yra mūsų pačių rankose. Visų pirma, mes turime suvokti, prisimindami istoriją, kad laisvė nėra duotybė. Už ją reikia kovoti ir ja didžiuotis. Reikia būti pasiruošusiems apginti savo Tėvynę, laisvę“, – apie galimą karinę grėsmę iš Rusijos kalbėjo Europos Sąjungos ambasadorius Rusijoje Vygaudas Ušackas. Tačiau, pasak jo, planų okupuoti Baltijos šalis bent kol kas neturi net griežčiausi Rusijos radikalai.

Apie Europos Sąjungos ir Rusijos santykius, pastarajai šeimininkaujant Kryme, taip pat skirtingas ES šalių pozicijas ir galimas sankcijas Rusijai pokalbis laidoje „Dėmesio centre“ su Europos Sąjungos ambasadoriumi Rusijoje Vygaudu Ušacku. 

– Ar pastaruoju metu turėjote pokalbių su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ar jo aplinka?

– Ne, su juo asmeniškai pokalbių neturėjau nuo praėjusio susitikimo sausio pabaigoje. Prieš savaitę bendravau su ministru Sergejumi Lavrovu, nuolat palaikau ryšį ir su aukštais Kremliaus pareigūnais bei ministerijos viceministrais. Žinoma, situacija, kuri yra susiklosčiusi šiuo metu Ukrainoje, ypač Kryme, yra Europos Sąjungos dėmesio centre. Ir ne tik ES, bet ir viso pasaulio. 

– Kalbant apie Rusijos elitą – mokslo, kultūros žmonės – ar mezgate ryšius su jais? Galbūt bandote telkti tą palankią proeuropietišką visuomenės pusę? Kiek jos yra? 

Laisvos nuomonės raiškos galimybės Rusijoje yra gana ribotos

– Iš tikrųjų Rusijos visuomenė yra daugialypė, daug žmonių, kurie savo nuomones reiškia ne viešai. Laisvos nuomonės raiškos galimybės Rusijoje yra gana ribotos. Jaučiasi ir matosi ne valstybės kontroliuojamų televizijų ir radijų, o alternatyvių žinių deficitas. Aišku, nepriklausoma visuomenė gauna gana vienpusišką informaciją ir tai, be abejo, lemia ir jų požiūrį.

– Turite omenyje, kad to proeuropietiško elito Rusijoje nelabai yra?

– Elito yra. Visų pirma tai – akademinis elitas, taip pat verslo elitas, kuris yra labiausiai suinteresuotas gerais santykiais su Europa. Verslo elitas Rusijos ateitį mato kaip modernios valstybės, atvertą vakarų investicijoms. Jie supranta, kad tolimesnei Rusijos raidai dabar kyla pavojus. 

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Rusijos kariai Kryme
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Rusijos kariai Kryme

– Ar pats turite Krymo konflikto sprendimo viziją?

– Žinote, mūsų vizija yra labai aiški. Ją mes išdėstėme Europos Sąjungos valstybių vadovų viršūnių pasitarime. Aiškiai sakome, kad ES ir Rusija turi bendrą interesą – vieninga, stabili, klestinti Ukraina. Mes jaučiame ir manome, kad visos valstybės, ypač Rusija, turi laikytis bendrų principų, tarptautinių įsipareigojimų. Jokiu būdu negali būti keliamas klausimas ar pažeidžiamas teritorinis vientisumas ir suverenitetas. Tai yra esminiai tarptautinės santvarkos principai, kuriems šiuo metu kyla pavojus stebint situaciją Kryme.

Kitą sekmadienį planuojamas referendumas yra nelegitimus, kadangi to nenumato dabartinė Ukrainos Konstitucija, ir mes pakvietėme Rusiją, kad imtųsi žingsnių užmegzti dialogą su Kijevo valdžia. Esant reikalui esame pasiruošę bendradarbiauti šiame dialoge. Tam yra kuriama tarptautinė kontaktų grupė, kad būtų išlaikytas Ukrainos suverenitetas, teritorinis vientisumas ir būtų ieškoma būdų kaip mes, kaip svarbūs partneriai, suinteresuoti Ukrainos stabilumu, prisidėtume prie politinio ir ekonominio šalies stabilizavimo. 

Mes įšaldėme dialogą dėl bevizio režimo, dėl naujos sutarties, kuri apima prekybos, investicijų klausimus. Jie yra labai svarbūs Rusijai

– Ar ES yra pasirengusi tam Krymo referendumui, jeigu vis dėlto jo rezultatas būtų pritariantis Krymo prisijungimui prie Rusijos? Kaip būtų vykdomas konflikto įšaldymas? Kokių priemonių ES turi?

– Visų pirma, kaip nepasitenkinimą Rusijos vykdomais veiksmais, ES jau priėmė eilę negatyvių sprendimų Rusijos atžvilgiu. Mes įšaldėme dialogą dėl bevizio režimo, dėl naujos sutarties, kuri apima prekybos, investicijų klausimus. Jie yra labai svarbūs Rusijai. Taip pat įšaldėme mūsų dalyvavimą ruošiantis būsimam G8 suvažiavimui Sočyje. Savo ruožtu buvo įspėta, kad Rusija turi pradėti dialogą su Ukraina ir taikiai spręstų konfliktą gerbiant Ukrainos teritorinį vientisumą. Jeigu per artimiausias dienas nebus pasiekta norimo rezultato, ES bus priversta įvesti negatyvias sankcijas. 

– Kokias konkrečiai?

– Šiuo metu tariamės dėl galimybių ir kai kurių asmenų rato į ES teritoriją, įšaldyti bankų sąskaitas ir nukelti būsimą ES ir Rusijos susitikimą, planuojamą birželio mėnesį. 

– Įšaldyti turtą ar sąskaitas – kiek tai gali būti efektyvi priemonė, turint omenyje, kad tiek daug apie tai kalbama ir visi, kas turi Europoje aktyvių sąskaitų, jau galėjo jas persikelti kitur?

– Manau, kad tai yra labai efektyvi priemonė. Ypač turint omenyje tą politinio elito integravimosi į ES lygį. Tai nėra kažkoks kerštas, bet svertas lemiantis valstybės elgesį. Mes tikimės, kad Rusijos vadovybė supras, kad jų politika Ukrainoje nėra produktyvi, nėra naudinga nei vienai pusei. 

Mes tikimės, kad Rusijos vadovybė supras, kad jų politika Ukrainoje nėra produktyvi, nėra naudinga nei vienai pusei

– Bet tai labiau simbolinis gestas?

– Tai nėra simboliniai gestai. Jeigu daliai žmonių bus neleidžiama atvykti į ES, jeigu daliai pareigūnų nebus leidžiama savo nuosavybės, sąskaitų laikyti europiniuose bankuose, tai turės įtakos Rusijai. Juk integracija nepasireiškia tik priklausymu arba nepriklausymu ES, bet ir realiais ryšiais, kuriais Rusijos verslas ir politinis elitas jau dabar yra stipriai susijęs su ES.

– Užsiminėte apie praėjusią savaitę vykusį viršūnių susitikimą. Pirmadienį Prezidentė Dalia Grybauskaitė sakė, jog tame susitikime tapo aišku, kad kai kurie ES lyderiai dar ne iki galo suvokia situaciją, kurioje atsidūrė Rusija ir Europa. Jūsų manymu, kurie lyderiai to nesuvokia?

– ES unikalumas ir stiprumas yra įvairovėje. Vienos šalys narės jaučiasi esančios arčiau Rusijos ir stipriau jaučiančios jos svyravimus, kitos yra pakankamai toli nuo Rusijos, niekaip nesusietos karčiomis istorinėmis pamokomis. Neišvengiama, kad tarp 28 šeimos narių yra skirtingų nuomonių, diskusijų, ginčų. Tačiau manau, kad ES nuomonė apie Rusijos veiksmus Kryme yra akivaizdžiai neigiama. Antra vertus, mes visi suprantam, kad ir po krizės reikės gyventi su Rusija. Jie mūsų kaimynai, didžiulė ekonominė rinka. Tai yra šalis, turinti atominį ginklą. Ji turi veto teisę Jungtinių tautų saugumo taryboje ir mums reikės su Rusija dirbti. 

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Rusų kariai Kryme
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Rusų kariai Kryme

– Ar yra ryški skirtis tarp tų ES valstybių, kurios už griežtas sankcijas, ir tarp tų, kurios ne?

– Diskusijos tarp ES narių vyksta nuolat. Net mūsų pokalbio metu, todėl ryte vykstu atgal į Maskvą. Mano darbas yra koordinuoti ES valstybių narių poziciją Maskvoje ir ją pateikti ES vyriausybėms, kad būtų priimami galutiniai sprendimai.

ES nuomonė apie Rusijos veiksmus Kryme yra akivaizdžiai neigiama. Antra vertus, mes visi suprantam, kad ir po krizės reikės gyventi su Rusija

– Jūsų misija Rusijoje šiuo metu – labiau kaip žinutės perdavėjo ar vis dėlto kaip politikos formuotojo?

– Diplomato darbas, ambasadoriaus darbas yra gebėjimas adekvačiai įvertinti ir analizuoti įvykius, objektyvią informaciją perduoti savo vadovams. Taip pat aktyviai formuoti ES nuomonę pasiūlymais įvairių krizių ar įvykių metu. 

– Dabar Lietuvoje daug kalbama apie Baltijos šalių saugumą. Ar jūs matote grėsmes?

– Baltijos šalių saugumas yra mūsų pačių rankose. Visų pirma, mes turime suvokti, prisimindami istoriją, kad laisvė nėra duotybė. Už ją reikia kovoti ir ja didžiuotis. Reikia būti pasiruošusiems apginti savo Tėvynę, laisvę. Reikia ne žodžiais, bet darbais parodyti investuojant į gynybos biudžetą ir kuriant profesionalią Lietuvos kariuomenę. Kitas dalykas, reikia būti aktyviems rinkimuose, tiek Prezidento, tiek Europos Parlamento. Reikia aiškiai parodyti, kad mes balsuojame ir esame už vertybinę politinę, ekonominę ir karinę integraciją į ES branduolį. 

– Bet kalbant ne iš mūsų, o Rusijos pusės, kiek mes esame saugūs?

– Mūsų saugumas priklauso nuo mūsų: ar mes sugebėsime atgrasinti tuos, kurie svajoja įsiveržti į Baltijos šalis. Nors aš pokalbiuose net su griežtais radikalais tokių scenarijų negirdėjau.

Lrt.lt
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min