Ryte pradėtos kasinėti Šnipiškių žydų kapinaitės, kuriose žydai laidoti nuo XVI a. Tikimasi, jog tyrimų rezultatai pagaliau užbaigs ginčus dėl žydams svarbių kapinių ribų. Lietuvos Kultūros paveldo departamento Kontrolės skyriaus Vyriausiasis valstybinis inspektorius Renaldas Augustinavičius teigia, jog šių archeologinių tyrinėjimų tikslas – patvirtinti prieš kelias savaites pasibaigusių geofizinių tyrimų duomenis. Juos radaru atliko Izraelio kompanija.
Šnipiškių žydų kapinės veikė iki XIX amžiaus. Tai – žinoma vieta Europos žydams, nes jose palaidota daug žymių žydų mokslininkų, mąstytojų. Didelė dalis šiuolaikinių žydų religinių knygų tekstų yra parašyta žymių žmonių, kurie palaidoti šiose kapinėse. Todėl norima kapines įamžinti – pastatyti memorialą ar įrengti aikštes.
Archeologus prižiūri žydų rabinai
Šiandien darbą pradėjo lietuvių archeologai, kuriems padeda Žydų kapinių Europoje išsaugojimo komiteto (ŽKEIK) deleguoti du rabinai bei Izraelio geofizikų vadovas A.Kleinas. Jis vadovavo geofiziniam tyrimui, per kurį paaiškėjo, jog Šnipiškių teritorijoje, kai kuriose vietose radaras užfiksavo, specialistų vadinamų, anomalijų.
„Šiuo metu atidengtas vienas kasinėjimo plotas. Jo dydis 4 x 4 metrų. Mes nežinome ką tiksliai užfiksavo radarai, tai gali būti ir žydų kapai, ir mūras, ir kažkokių senų inžinerinių tinklų vamzdis. Bandome tai išsiaiškinti“, – 15min.lt teigė R.Augustinavičius.
„Kiek laiko vyks kasinėjimai, kol kas sunku pasakyti. Tai priklausys nuo to, ką aptiksime pirmame plote. O tokių bus dar trys. Rezultatai turėtų paaiškėti po savaitės ar dviejų. Yra tikimybė, kad aptiksime kaulų. Tada turės būti sprendžiamas klausimas, ar tie kaulai yra iš žydų kapų, ir rodo jų tikslią vietą, ar, tarkim, jie sustumdyti, statant sporto rūmus, tiesiant gatvę ar sovietmečiu įrengiant aikštelę“, – aiškina specialistas.
Bus tikslinami žemėlapiai
Lietuvos žydų bendruomenės Vykdantysis direktorius Simonas Gurevičius pasakoja, jog kasinėjama teritorija yra pažymėta žemėlapiuose, tačiau ten nenurodyta, jog toje vietoje yra kapinės. Žydų knygose ir žemėlapiuose nurodyta, jog maždaug 450 metų senumo žydų kapinės tęsiasi iki pat upės.
„Šis tyrimas daromas, kad patikslintų žemėlapius. Žydai mirusiuosius laidoja šiek tiek kitaip nei lietuviai. Duobėje lieka tuščia ertmė – oro sluoksnis, tuomet dedama granito lenta ir pilamas smėlis. Taip susidaro deformacijos, kurias ir užfiksavo radarai. Tokios deformacijos užfiksuotos kas du metrai, todėl reikia tyrimo“, – aiškina S.Gurevičius.
Šiuo metu kasinėjimai vyksta uždaroje teritorijoje – specialiai tam pastatytoje palapinėje. Anot S.Gurevičiaus, kasinėjimai nėra konfidencialūs, tačiau tokiu būdu niekas netrukdys archeologų darbui. Iškasta maždaug 20–30 centimetrų. Paprastai laidojama pusantro metro gylio duobėje, todėl archeologams gali tekti paplušėti.
„Manau, kad mes rodome puikų pavyzdį – giname savo kapines, tačiau kažkodėl esame dėl to smerkiami. Rabinai nėra tik prižiūrėtojai. Jie padeda archeologams. Jų buvimas tyrimą daro svarų, nes šių rabinų, turinčių ir archeologinį išsilavinimą, žodžiu tiki didelė ortodoksinio žydų pasaulio dalis. Kai kurie žydai tuo yra nepatenkinti, nes jų nuomone, ir taip aišku, jog šioje teritorijoje yra žydų kapai, ir tam nebereikia jokio tyrimo“, – pasakoja S.Gurevičius.
Nesiekiama materialinės naudos?
Šiuo metu vykstančius archeologinius tyrimus finansuoja mūsų valstybė.
„Tyrimai jau turėjo būti atlikti anksčiau, tačiau jei pavyks juos atlikti dabar labai džiaugsimės. Jiems skirta berods 300 tūkstančių litų. Žemė yra privati nuosavybė, todėl esame dėkingi jos savininkui ir valstybei, suteikusiai galimybę nustatyti kapinių ribas. Mums nereikia žemės, nesiekiame materialinės naudos, mes tik norime išsaugoti svarbių mirusiųjų atminimą – Įrengti čia aikštę, apsodinti medžiais. Tokiu būdu bus nuraminta visa Europos žydų bendruomenė“, – teigia S. Gurevičius.
Tyrimą prižiūrintis Izraelio atstovas A. Kleinas nepatvirtino, jog kapinių teritorijoje yra rasta kaulų.
„Dirbame kapinėse, tai sunkus darbas. Šiandien mes dar nieko neradome. Tačiau kasime dar keliose vietose, tuomet ir pamatysime. Tai nėra lengvas procesas. Mes esame labai atsargūs ir gerbiame mirusiuosius bei jų atminimą“, – teigė A. Kleinas.
