L.Kulikovskio močiutė buvo Rusijos didžioji kunigaikštienė, o prosenelis – pats caras Aleksandras III. Tiesa, kai 72 metų vyras mirė mažame Australijos miestelyje, niekas net nenutuokė apie kilmingą jo giminę.
Australijos pareigūnai beveik du mėnesius aiškinosi, kas buvo tas keistuolis, kuris gyveno skurdžiame namelyje ant ratų ir lauke vaikštinėdavo tik su savo šunimi. Kaimynai teigė tik po mirties supratę, kodėl nešnekus vyras buvo gavęs „Senojo Niko“ pravardę. Taip jį artimi žmonės vadino paskutiniojo caro Nikolajaus II, L.Kulikovskio giminaičio garbei.
„Senasis Nikas nusprendė, kad jo namai jam per dideli, tad nuomojosi pas mus automobilį“, – teigė namelių ant ratų parką Katerinos miestelyje valdantis Peteris Byersas.
„Jis pasakojo, kad susipažino su keliais žmonėmis Katerinoje ir buvo čia visai laimingas ... Jis niekam netrukdė. Labai mylėjo savo šunį ir labai juo rūpinosi. Labai mėgo skaityti ir turėjo daugybę knygų apie vikingus“, – pasakojo P.Byersas.
L.Kulikovskio močiutė, caro Nikolajaus II sesuo, didžioji kunigaikštienė Olga pabėgo iš Rusijos iškart po bolševikų egzekucijos jos broliui carui ir visai jo šeimai.
Ji paspruko į Krymą, po to į Daniją, kur įsigijo ūkį Ballerupe, netoli Kopenhagos. Artimųjų teigimu, ji gyveno paprastą valstietės gyvenimą, laisvalaikiu mėgo tapyti. Olga užaugino du sūnus. Vienas jų – Leonido Kulikovskio tėvas.
1948 metais baimindamasi Stalino režimo plėtros ji išvyko iš Danijos ir apsigyveno Kanadoje, Ontarijuje, kur gyveno iki pat mirties. Leonidas iš Danijos išvyko tik 1967 metais. Jis emigravo į Australiją, Sidnėjų. Jo sesuo iki šiol gyvena Danijoje.
Australijos pareigūnų teigimu, L.Kulikovskio giminės istoriją pavyko išsiaiškinti tik po to, kai į Maskvą nuvyko Australijos ortodoksų atstovas ir gavo patvirtinimą, jog namelyje ant ratų miręs rusų kilmės vyras išties buvo paties imperijos caro palikuonis.
