Tuos tekstus sudaro 260 rašmenų, išraižytų ant auskarų, pagamintų iš jūrinių moliuskų kriauklių, taip pat ant rajų uodegų dyglių, rastų vienoje laidojimo urnoje.
Ta urna buvo rasta prieš 11 metų, kasinėjant Komalkalko vietovę Tabasko valstijoje, kuri yra Meksikos pietvakariuose, sakoma instituto pranešime. Joje taip pat buvo sudėti vieno svarbaus majų žynio palaikai, suvynioti į ryškiai raudonos spalvos drobulę. „Tai iki šiol ilgiausias Tabaske rastas majų hieroglifų įrašas“ ir pirmasis, kuriame pasakojama apie aukšto rango žynio, o ne majų valdovų arba jų žmonų gyvenimą, nurodė INAH.
Tame tekste pasakojame apie 8-ame mūsų eros šimtmetyje gyvenusio majų žynio gyvenimo nutikimus, įvykusius per 14 metų. Jame taip pat minimi kraujo aukojimo ir atgailos ritualai, kurie vykdavo prieš pavasario lygiadienį.
Pasak INAH, majų žyniai rajų uodegų dygliais persidurdavo ausis, liežuvį, kaktą, varpą ir kitas kūno dalis. Tokiais skausmingais kraujo aukojimo ritualais žyniai sau sukeldavo transą, kurio metu, kaip tikėta, jie galėdavo kalbėtis su dievais.
Vienas iš tą tekstą sudarančių hieroglifų žymi datą, kuri pagal mūsų kalendorių atitinka 771 metų sausio 31 dieną. Senovės majų dinastijos klestėjo 426–820 metais. Ši civilizacija apėmė didžiąją Centrinės Amerikos dalį ir Meksikos pietryčius.
Senovės majai daug pasiekė architektūroje, astrologijoje, matematikoje, taip pat buvo sukūrę kelis nepaprastai tikslius kalendorius.
