Ši diena, kurią minėti pasiūlė provakarietiškų pažiūrų laikinai Moldovos prezidento pareigas einantis Mihai Ghimpu, susijusi su 1940 metų birželio 28–ąja, kai Sovietų Sąjungos kariai aneksavo Besarabijos regioną, iki tol priklausiusį Rumunijai.
Besarabija vėliau buvo pervardyta Moldovos Tarybų Socialistine Respublika, o subyrėjus Sovietų Sąjungai tapo nepriklausoma valstybe, nors iki pernai jai dar vadovavo Komunistų partija.
Rusija jau pareiškė, kad sprendimas patvirtinti šią datą atmintina diena yra „šventvagystė“ ir dar vienas Kišiniovo vyriausybės mėginimas „iškraipyti mūsų bendrą istoriją“.
„Nemėginu iš to krautis politinio kapitalo“, – sakė parlamento pirmininkas M.Ghimpu, kuris eis prezidento pareigas iki vėliau šiemet vyksiančių rinkimų, Moldovoje užsitęsus politiniam patui.
„Šis veiksmas nukreiptas ne prieš Komunistų partiją, o prieš sovietinius simbolius, dėl kurių Moldovoje nukentėjo daug šeimų, ištremtų į Sibirą per Stalino represijas“, – pabrėžė jis.
Provakarietiška koalicinė vyriausybė, vadovaujama premjero Vlado Filato, pernai po rinkimų pakeitė komunistus prie šalies vairo, tačiau dėl šios dienos paskelbimo atmintina kilo nesutarimų netgi tarp valdančiųjų.
Aukšti pareigūnai iš valdančiojo aljanso „Už europinę integraciją“ pirmadienį mėgino įtikinti M.Ghimpu atšaukti šį paminėjimą, tačiau jų pastangos nebuvo sėkmingos.
Tuo tarpu Komunistų partija kreipėsi į Konstitucinį Teismą, prašydama išnagrinėti, ar M.Ghimpu dekretas nesikerta su pagrindiniu įstatymu.
Šie nesutarimai dar kartą pabrėžė, kaip opiai reaguojama į skirtingas istorijos interpretacijas buvusiose Sovietų Sąjungos respublikose. Dėl panašių priežasčių neseniai kilo didelis diplomatinis kivirčas tarp Rusijos ir Ukrainos.
