„Discover Jewish Lithuania“ – tai mobili programėlė, kurios technologinis pagrindas yra papildytoji realybė, leidžianti interaktyviai pažinti unikalius žydų istorijos Lietuvoje momentus. Aplikacija veikia iOS ir Android platformose. Joje yra daugiau nei 60 istorijų tokiuose miestuose, kaip Ukmergė, Kėdainiai, Joniškis, Žagarė, Valkininkai, Degsnės ir Vilnius.
Apie šį projektą – pokalbis su jo vadove Jurgita Verbickiene.
– Gal galėtumėte plačiau pristatyti programėlę, kokia informacija joje bus pateikiama, kaip ji veiks? Kas rengia šį projektą? Kokiomis kalbomis bus pateikiama informacija?
– Programėlė „Discover Jewish Lithuania“ yra interaktyvus turistinis ir edukacinis gidas po Lietuvos žydų istorijos, kultūros ir paveldo vietas. Parengėme virš 60 skirtingų istorijų, siužetų Vilniuje, Kėdainiuose, Ukmergėje, Joniškyje, Žagarėje, Valkininkuose ir Degsnės kaime. Šiomis istorijomis mums buvo svarbu atkreipti dėmesį į kuo įvairesnius ir mažiau pažįstamus ir atpažįstamus Lietuvos žydų istorijos siužetus, nes jų tikrai yra, tik galbūt jie nelabai pristatomi, o tuo pačiu ir mažiau žinomi visuomenei. Kitas svarbus momentas buvo atrasti Lietuvos žydų istoriją pasaulyje. Litvakai buvo viena gausiausių žydų bendruomenių, išauginusių fenomenalių ir garsių asmenybių. Tai ir mūsų istorijos dalis, kurią turime žinoti. Neabejoju, kad ateis laikas, kai tuo didžiuosimės, tiesa, reikia pripažinti, kad šis procesas iš lėto, bet pradeda įsibėgėti. Tad mūsų projekto rezultato pasirodymas yra labai savalaikis – jis atliepia į besiklostantį mūsų visuomenės poreikį, o tikėtina prisidės ir prie spartesnio jo formavimosi, tuo pačiu – tai bus pagalba užsienio turistams, kurie jau gana ilgą laiką domisi Lietuvos žydų praeitimi ir kultūriniu palikimu. Pasirinkta žydų paveldo pristatymo forma pasitelkus technologijas, kaip tikimės, turėtų būti itin paklausi tarp „išmaniųjų“ jaunosios kartos atstovų ir taps viena iš edukacijos priemonių.
Šiomis istorijomis mums buvo svarbu atkreipti dėmesį į kuo įvairesnius ir mažiau pažįstamus ir atpažįstamus Lietuvos žydų istorijos siužetus.
Programėlė veiks net 5 kalbomis – lietuvių, anglų, hebrajų, lenkų ir rusų – tai ir mūsų aplinkoje įprastos kalbos, ir kalbos, kuriomis daugiausia kalba žydų paveldu besidomintys turistai. Programėlėje naudojome papildytosios realybės technologiją, kuri šiuo metu labiausiai turbūt asocijuojasi su Pokemon Go žaidimu. Tačiau tai jau ne vienerius metus naudojama technologija, kurios pritaikymo sferos vis plečiasi – nuo muziejų iki reklamos, nuo medicinos iki video žaidimų, ir t.t. Pagrindinis iššūkis buvo ją pritaikyti konkrečioje lokalioje erdvėje su istorinėmis medijomis (nuotraukomis, video ar Vilniaus Didžiosios Sinagogos 3D modeliu). Tam kliudė įvairiausi dalykai nuo apšvietimo, atstumo iki artimiausio pastato ar fasado detalių, bet tikimės, kad išsprendėme šias problemas ir vartotojas galės pilnai susipažinti su visomis istorijomis. Veikimo principas yra paprastas – jūs pasirinkę miestą, matote žemėlapį, kuriame sužymėti mūsų produkto simboliai, dreideliai (vilkeliai), kurie žymi atskirus objektus – istorijas – matydami savo koordinates žemėlapyje jūs galite pasirinkti norimą istoriją, nukeliauti iki jos, kur paspaudus ant simbolio jums įsijungs fotokamera, su kuria reikia ieškoti papildytosios realybės turinio. Įrenginiui (programėle galima naudotis tiek telefonu, tiek planšete) jį aptikus pasirodys istorinė vizualicaija ir pradės groti garso įrašas (lietuviškai arba angliškai, priklausomai nuo pasirinktos kalbos). Papildomai bus galima susipažinti ir su pilna tekstine tos vietos istorija, pateikta visomis programėlės kalbomis.
– Kodėl pasirinkote būtent tokį technologinį sprendimą? Ar matėte panašių pavyzdžių užsienyje?
– Mums visada norėjosi dirbti su naujausiais technologiniais sprendimais, tam, kad tai, ką darome akademinėje erdvėje būtų patraukliai ištransliuojama visuomenei. Tam, žinoma, yra įvairiausių būdų, nuo filmų iki vaizdo žaidimų, tačiau surinkę komandą, kuri turėjo patirties taikant papildytosios realybės sprendimus paveldo populiarinimui, galiausiai nusprendėme, kad toks modelis mums priimtiniausias. Žinoma, nuo pirminės idėjos daug kas keitėsi – mūsų norus ribojo technologinės galimybės, mūsų turima istorinė medžiaga, bet galiausiai, manau, radome visai neblogą sprendimą. Labai daug analogų pasaulyje ir nėra, ypač, jei kalbėtume apie tuos sprendimus, kurie susiję su žydų istorijos ir kultūros pristatymu ir populiarinimu. Žinome, kad panašią aplikaciją turi Londono miesto muziejus. Papildytosios realybės simuliacijas jau bene 8 metus kuria Oslo universiteto profesorius Prof. Gunnar Liestøl, tačiau nors technologiškai jo sprendimai tobulesni, tačiau jie kuriami pavienėms istorijoms ir vietoms. Kai tuo tarpu mūsų programėlė apima žymiai didesnį geografinį lauką ir yra įvairiapusiškesnio turinio.
– Kaip manote, kiek imlus yra paveldas tokiems technologiniams sprendimams?
– Visas paveldas yra imlus technologiniams sprendimas, neišskiriant žydų. Dažniausiai trūksta idėjų, fantazijos, netradicinio požiūrio ir geresnės komunikacijos tarp tų žmonių, kurie rūpinasi paveldu, ir tų, kurie kuria technologinius sprendimus. Kitaip tariant susikalbėjimo ir bendradarbiavimo. Bet norint galima įgyvendinti įvairiausius sprendimus, ką ir sieksime padaryti ateityje. Matome ir mūsų sukurtos programėlės praplėtimo galimybes.
– Kokia bus geografinė šios programėlės apimtis, ar bus pateikiama informacija tik apie didžiuosius miestus?
– Įprasta, kad Vilnius sutraukia didžiausius turistų srautus, tačiau greta Vilniaus į programėlę įtraukėme ir kitus miestus, ar, kaip jau minėjau, net savo išskirtinę istoriją turintį Degsnių kaimą, esantį greta Valkininkų. Šis kaimas vienas iš nedaugelio Lietuvoje XIX a. įkurtų žydų žemdirbių kaimų išsaugojęs savo autentišką užstatymą. Tikslingai planavome platesni programėlės veikimą, nes norėjome paskatinti atvykstančius žmones ir vidinį turizmą pamėgusius lietuvius daugiau domėtis miesteliais, vadinamais štetlais.
Jų istorijos ne mažiau įdomios ir turtingos. Ir juose tikrai ne paskutinį vaidmenį vaidino ten gyvenę žydai, kurie dažnai sudarydavo mažesnių miestelių gyventojų daugumą. Galėčiau atskleisti ir mūsų mastymo ir sprendimų virtuvę. Nesant analogiško projekto derinančio tyrimus, mokslo populiarinimą, technologinius sprendimus ir edukacinius bei turizmo skatinimo tikslus norėjome pabandyti kaip analogiški sprendimai veiks skirtingo dydžio, skirtingą paveldą ir jo koncentraciją, bei skirtingus interesantų srautus turinčiose vietose. Tad šiuo požiūriu projektas yra pilotinis, nors jo rezultatas, su kuriuo jau galima susipažinti baigtinis. Miestus rinkomės pagal tam tikrą logiką: didesnis, turistus itin traukiantis, gausus paveldo ir išskirtinę reikšmę žydų istorijoje turintis Vilnius, vidutinio dydžio, tačiau istoriškai dideles žydų bendruomenes turėję Ukmergė ir Kėdainiai, intensyviai dirbantys tiesa savo paveldo populiarinimu; štetlo užstatymą bei paveldą reprezentuojantys Joniškis su Žagare, bei Valkininkai su Degsnių kaimu. Noriu atkreipti dėmesį, kad daugelis savivaldybių, kuriuose esantys miestai pakliuvo į projektą, finansiškai prisidėjo prie jo realizavimo.
– Kaip manote, kokia yra didžiausia spraga žiniose apie Lietuvos žydų kultūrą, paveldą?
– Jei į šiandienos Lietuvos visuomenės žinojimą apie žydus būtų galima pažvelgti iš šalies, per tam tikrą atstumą, spragų ir taisytinų žinių ir jų pristatymo problemų būtų gana nemažai. Tačiau dėl atsirandančių iniciatyvų ir poreikio permąstyti savo santykį su praeitimi ir palaipsniui augančiu domėjimusi žydų kultūrą dabarties situacija leidžia būti labiau optimistiškiems, nei pesimistiškiems. Platesniu valstybės mastu esminiu trūkumu yra tai, kad nėra aiškios strategijos, kaip reikėtų spręsti problemas susijusias su žydų kultūros ir istorijos pristatymu skirtingoms visuomenėms grupėms, o ir nėra aiškios vizijos, ką norėtume pasiekti po kelių ar keliolikos metų. Miesto bendruomenėse, muziejininkų ar paveldo specialistų aplinkoje kylantis interesas ir entuziazmas nėra pakankamas, žinoma, jis leidžia aktualizuoti paveldą, bet prasiskinti platesnius kelius yra itin sunku. Tai buvo vienas iš motyvų, dėl ko nemažą savo dėmesio dalį realizuojant projektą skyrėme patraukliems, iniciatyvų turintiems, bet žydų paveldo pristatymo kontekste vis dar „savose sultyse verdantiems“ miestams.
Šioms problemoms spręsti būtina aiški vizija kaip mes norėtume pasauliui, o ir patys sau pristatyti Lietuvos žydų istoriją ir paveldą, kokius žinojimo standartus sau keliame. Privalome rasti būdus, suartinančius naujausius humanitarinius akademinius tyrimus, žydų studijų sritį, su iniciatyvomis kylančiomis miestuose bei visuomenės edukacija (esama vilčių, kad jungiančia institucija taps praėjusių metų pabaigoje įsisteigusi Lietuvos žydų kultūros paveldo kelio asociacija). Šių trijų dėmenų sujungimas yra esminis sprendžiant lokaliai kylančias žydų kultūros ir istorijos pristatymo problemas, dar vienu itin svarbiu momentu yra tarptautinio konteksto atradimas, nes gana dažnai ypač mažesniuose miestuose ir miesteliuose didesnę svarbą vietos gyventojams turi ir yra geriau atpažįstamas yra visą gyvenimą miestelyje pragyvenęs ir šiandienos miestelėnų senelių batus taisęs žydas batsiuvys, nei miestelyje gimęs ir stulbinančią pasaulinę karjerą, bet jau užsienyje, padaręs aktorius, verslininkas ar mokslininkas.
– Ar rengiant informaciją šiai programėlei buvo tai, kas nustebino, kitu žvilgsniu privertė pažiūrėti į žydų paveldą?
– Esminis klausimas, kuris kilo pradėjus lankytis miestuose, aiškinantis, kokių istorijos šaltinių ir senųjų nuotraukų yra apie juose išlikusį paveldą, – tai, kaip identifikuoti unikaliausius, išskirtiniausius ir labiausiai konkretaus miesto ir jo žydų bendruomenės istoriją atspindinčius objektus. Šis siekis yra natūralus ir iš pirmo žvilgsnio nieko tame nėra ypatingo, tačiau objektyviai susidūrėme su labai standartiniu paveldu – turgaus aikštė, aplink ją esantys dažniausiai žydams priklausę parduotuvių ir įstaigų, kai kada kartu ir gyvenamieji, pastatai, viena ar kelios tankiau žydų gyvenamos gatvės.
Mūsų raktu tapo netikėtos, nestandartinės istorijos, kurios kartu siejosi ir su lokalia miesto ar miestelio istorija.
Sėkmė, jei išlikęs sinagogos pastatas ar senosios žydų kapinės, kas sukuria žydų gyvenimo miestelyje kompleksą. Žydų bendruomenei priklausančios institucijos ir vietos, kur jos veikė vėl gi yra identiškos: Tarbut arba Javne tinklo mokykla, Talmud Tora mokykla nepasiturinčių tėvų vaikams, Žydų banko filialas, žydų bendruomenės biblioteka, verslo įmonės, žydų gaisrininkų komanda. Jei turėtume vieną tokią vietovę, problemų, žinoma, nekiltų, ir kompleksinis jos pristatymas būtų įdomiu, bet kai visi miestai ir miesteliai yra būtent tokios – perteikiančios standartinį gyvenimą tarpukario Lietuvos mieste ar miestelyje – struktūros, teko rimtai svarstyti, kurie paveldo objektai kuria konkrečios vietos unikalumą, kad turistas pamatęs kažką panašaus viename mieste, neišvengiamai norėtų atrasti ir kitose vietovėse pristatomą paveldą. Mūsų raktu tapo netikėtos, nestandartinės istorijos, kurios kartu siejosi ir su lokalia miesto ar miestelio istorija, pabrėžiant du esminius momentus – asmenybes ir inovacijas. Ką turiu omenyje? Pavyzdžiui, buvo ieškoma tokių žinių, kas mokėsi ar dirbo mokytoju vienoje ar kitoje iš pažiūros standartinėje mokykloje. Asmenų gyvenimai leido aktualizuoti ir išplėsti dalies paveldo objektų supratimo ribas. Kai kurias atvejais, pasirėmėme jau susiklosčiusias stereotipais ir, pavyzdžiui, Kėdainiuose išnaudojom siužetą apie žydų įkurtą daržovių konservavimo fabriką ir žydus daržininkus. Nors, viena vertus, pasitelkėme visuomenėje įsitvirtinusius stereotipus, tuo pačiu bandėme juos ir laužyti – ne tik Kėdainių, bet ir Degsnių kaimo atveju pasiūlėme pasakojimus apie žydus žemdirbius, kas turėtų nustebinti mūsų visuomenę, iki šiol stereotipiškai tikinčią, kad tai žydams nebūdinga veikla. Tarkime, Joniškyje pristatome vieną iš žydų dėka atsiradusių inovacijų – benzino kolonėlę ir maršrutinius autobusus. Tad labiausiai intrigavo ir stebino rezultatai, gauti siekiant prakalbinti iš pažiūros atrodytų standartinį paveldą.
Programėlę galite parisiųsti čia.
