Ekspedicija Estijos vandenyse vyko rugpjūčio 21–22 dienomis Klaipėdos universitetui bendradarbiaujant su Lietuvos karinėmis jūrų pajėgomis ir Talino muziejumi.
Laivas nuskendo 1945 metais sausį Suomių įlankoje. Jis lydėjo iš Helsinkio į Taliną plukdomą kraną. Vienais duomenimis, laivas nuskendo užplaukęs ant minos, anot kitų šaltinių, jį nuskandino vokiečiai. Per nelaimę žuvo 28 įgulos nariai, 27 buvo sužeisti.
„Rasti šį laivą mums labai svarbu, tai yra istorijos dalis. „Prezidentas A.Smetona“ nebuvo eilinis laivas – tai pirmas nepriklausomos Lietuvos pakrančių apsaugos laivas. Nuo jo prasidėjo Lietuvos karinis jūrų laivynas“, – sakė ekspedicijoje dalyvavęs Klaipėdos universiteto rektorius profesorius habilituotas daktaras Vladas Žulkus.
Be Lietuvos pakrančių apsaugos, laivas taip pat tarnavo kaip prezidentinė jachta.
Rasti šį laivą mums labai svarbu, tai yra istorijos dalis. „Prezidentas A.Smetona“ nebuvo eilinis laivas – tai pirmas nepriklausomos Lietuvos pakrančių apsaugos laivas.
Šimtu procentų patvirtinti, kad tikrai rastas šis laivas, specialistai dar negali. Per ekspediciją buvo padarytos kelios nuskendusio laivo nuotraukos. Tačiau jos yra labai neryškios. Laivas guli daugiau nei 80 metrų gylyje, kokybiškesnėms nuotraukoms reikia tinkamos įrangos, kurios per ekspediciją pristigo.
Anot V.Žulkaus, estai artimiausiu metu žada tęsti tyrimus, kurie gali padėti išaiškinti tiesą. Specialistai spėja, kad greičiausiai tai gali būti „Prezidentas A.Smetona“, remdamiesi turima istorine informacija. „Yra didelė tikimybė, kad šį kartą aptikome šio karo laivo liekanas“, – sakė V.Žulkus.
Remiantis istoriniais duomenimis, laivo ilgis buvo 62 m, plotis – 7 m, grimzlė – 2.8 m., du stiebai, du sraigtai. Jis turėjo dvi kūryklas, kiekvienoje jų buvo po dvi krosnis, dvi garo mašinas.
