Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Skaitant Vilniaus gete gyvenusių žydų vardus siekiama „nestatistiškai“ prisiminti holokausto aukas

Dovydo žvaigždė
AFP/„Scanpix“ nuotr. / Dovydo žvaigždė
Šaltinis: BNS
0
Skaitysiu vėliau
A A

Vienoje sostinės bažnyčių ketvirtadienį holokausto aukos prisimenamos skaitant Vilniaus gete gyvenusių žydų vardus, pavardes ir profesijas. Ankstų rytą prasidėjusioje akcijoje panoro dalyvauti dešimtys žmonių – jie pasikeisdami skaito per 1942 metų gegužę vykusį surašymą užfiksuotus geto gyventojų duomenis.

„Kalbant apie holokaustą, pas mus per daug skaičių, mes operuojam tik skaičiais, kiek žmonių žuvo. Ir tada, kaip sako istorikė, holokausto tyrinėtoja Neringa Latvytė-Gustaitienė, mums atrodo, kad kuo daugiau, tuo baisiau, bet esmė ne skaičius. Vieno žmogaus žūtis yra viena žūtimi per daug. Dėl to mes net neskaičiavom, kiek ten yra vardų. Mes pažiūrėjome, kad mes galime perskaityti puslapį per dvi minutes ir tada mes suskaičiavome, kad mums reikėtų ne mažiau kaip 15 valandų vien tam, kad juos visus perskaitytume“, – BNS pasakojo viena iš akcijos koordinatorių Audra.

Vilniaus getas buvo likviduotas 1943 metų rugsėjį. Skaičiuojama, kad jame per visą veikimo laikotarpį buvo uždaryta apie 50 tūkst. žydų ir tik nedidelė dalis jų išvengė žūties.

„Mes net nežinome, kaip skamba tie vardai. Dabar, kai klausai, stebiesi, kad šitam mieste gyveno žmonės tokiais vardais. Tai yra mūsų istorija ir kultūrinė miesto atmintis be šitų žmonių yra su spragomis, skylėmis ir tu jas jauti – vaikštai miestu ir net nežinai, kodėl tau liūdna. Dar prieš žmones sušaudant jie buvo labai pažeminti – berods liepos mėnesį išeina įsakymas, kad žydai turi užsisiūti žvaigždę, nebegali važinėti viešuoju transportu ir yra suvaromi į getus. Tas momentas mums, kaip miesto bendruomenei, labai svarbus“, – dėstė Audra.

Paskaityti į geto gyventojų sąrašo į Kotrynos bažnyčią Vilniaus centre daugiausia rinkosi jaunimas. Tarp atėjusiųjų buvo ir Psichologinės pagalbos vaikams tarnybos „Vaikų linija“ vadovas Robertas Povilaitis.

„Tiesiog „Facebook“ tinklalapyje pamačiau, kad organizuojamas toks renginys, ir nusprendžiau prisijungti. Aš manu, kad šitas renginys po truputį padeda suprasti tuos tragiškus įvykius. Bet sakyčiau, kad juos vis tiek sunku suvokti“, – perskaitęs įrašus apie keliasdešimt žydų sakė R.Povilaitis.

„Žydų kultūra anksčiau labai nesidomėjau, bet tuos vardus ir pavardes skaityti įdomu. Jie kitokie. Ir įdomu skaityti su profesijomis: batsiuviai, odininkai, siuvėjai, kitokie amatininkai. Taip sužinai, kuo jie dirbo. Man tai graži akcija atrodo“, – BNS teigė kita akcijos dalyvė Giedrė.

Akcijos koordinatorė Audra taip pat pažymėjo, kad skaitant geto gyventojų vardus atsiranda drąsos atviriau žiūrėti į istoriją.

„Bendruomeninis skaitymas yra kaip saviterapijos forma – kai skaitai, tų kažką išgyveni, tu pasakai žmogaus vardą ir nebegali apsimesti, kad jo nebuvo“, – sakė ji.

1943 metų rugsėjo 23 dieną naciams likvidavus Vilniaus getą, buvo iš esmės sunaikinta Vilniaus žydų bendruomenė – dalis geto gyventojų buvo sušaudyti Paneriuose, kita dalis geto kalinių išvežti iš Lietuvos į koncentracijos stovyklas. Šią datą, kaip simbolį prisiminti sunaikintą Lietuvoje gyvenusią žydų bendruomenę, 1994 metais Seimas paskelbė Lietuvos valstybės atmintina diena.

Šiemet sukanka 70 metų nuo tragiškų įvykių Lietuvoje, kuomet 1941 metais, prasidėjus nacių okupacijai, prasidėjo ir masinis Lietuvos žydų bendruomenės naikinimas.

2011-ieji Lietuvoje paskelbti Holokausto aukomis tapusių Lietuvos gyventojų atminimo metais.

Antrojo pasaulinio karo metais naciai ir jų parankiniai nužudė 90 proc. iš 220 tūkst. Lietuvoje gyvenusių žydų.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Komentarai
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min