Studijoje, kuri pirmadienį buvo išspausdinta mokslo žurnale „Proceedings of the National Academy of Sciences“, teigiama, kad paleolito epochoje krakmolingos augalų dalys Europoje buvo plačiai vartojamos ir galbūt malamos. Ši prielaida prieštarauja vyraujančiam įsitikinimui, kad ankstyvojo akmens žmonės buvo daugiausiai mėsėdžiai.
„Jie gamindavo kažką panašaus į paplotėlius iš vandens ir miltų. Ši „pita“ buvo kepama ant karštų akmenų ir buvo traški kaip trapučiai, bet nelabai skani“, – sakė Laura Longo iš Italijos senosios ir ankstyvosios istorijos instituto.
Krakmolo grūdeliai, kurie buvo aptikti ant augalams trinti naudotų akmenų ir piestų trijose archeologinėse vietovėse Italijoje, Rusijoje ir Čekijoje, tikriausiai yra švendrų ir paparčių krakmolingų šakniastiebių liekanos. Mokslininkų nuomone, šie augalai galėjo būti svarbus angliavandenių ir energijos šaltinis.
Dviejose vietose „rastų krakmolo grūdelių didelė dydžio įvairovė ir skirtingos morfologinės savybės byloja, kad akmenys buvo naudojami ne vienos rūšies augalams trinti, taip pat galbūt kitiems tikslams“, – pridūrė tyrėjai.
Kad taptų lengviau virškinami, miltai galėjo būti apdorojami per kelias stadijas, tokias kaip šakniastiebių žievės lupimas, džiovinimas ir malimas, o galiausiai iš jų galėjo būti kepami paplotėliai arba pyragėliai.
Mokslininkai mikroskopu ištyrė girnų ir kitų įrankių dėvėjimosi žymes bei ant jų išlikusias daleles. Taip pat buvo išbandytas įrankių veiksmingumas, atkartojant paleolito žmonių taikytus malimo metodus.
Šį projektą finansavo Italijos senosios ir ankstyvosios istorijos institutas, taip pat Toskanos archeologijos paveldo valdyba.
