Ukrainą palaikančios šalys laukia ES ir NATO sprendimo
Pagrindinis O.Turčynovo prašymas susirinkusiems buvo kaip įmanoma greičiau Ukrainos kariams suteikti paramą ginklais: „Manau, kad šiandien ne tik Ukrainos, o visos Europos ateitis sprendžiasi. Ir nereikia ieškoti kompromisų su priešu. Istorija rodo, kad nereikia tenkinti priešo norų. Kovoti reikia ne žodžiais, o ginklu, o mums trūksta ginklų. Ukraina laukia paramos ginklais, kad galėtų ginti savo sistemą“.
Kovoti reikia ne žodžiais, o ginklu, o mums trūksta ginklų. Ukraina laukia paramos ginklais, kad galėtų ginti savo sistemą.
Tačiau pažado, kad tokia parama greit pasieks Ukrainos sieną, nė vienos diskusijoje dalyvavusios šalies parlamento pirmininkas prisiimti nesiryžo.
„Nerealu, kad vienos šalies pagalba gali ką nors pakeisti. Tam, kad Ukraina galėtų kovoti už savo ateitį, reikia išreikšti vieningą paramą“, – į Ukrainos prašymą atsakė Švedijos Karalystės Riksdago pirmininkas Peras Westerbergas. Jam paantrino ir Danijos Karalystės Folketingo pirmininkas Mogensas Lykketoftas: „Pirmiausiai reikia sulaukti ES ir NATO sprendimo ir tik tada, galima imtis kokių nors konkrečių veiksmų.“
Rusijos humanitarinė pagalba – tikrų tikriausia provokacija
Paklaustas, kaip vertina į Ukrainą iš Rusijos keliaujančią sunkvežimių koloną su humanitarine pagalba, O.Turčynovas nesudvejojęs pareiškė, kad tai tikrų tikriausia rusų provokacija.
Nei Ukrainos Rada, nei vyriausybė nedavė sutikimo sunkvežimiams su tariama humaniratine pagalba atvažiuoti į Ukrainą.
„Mums netrūksta nei vandens, nei druskos. O Rusija net ir po humanitarinės pagalbos priedanga sugeba kurstyti provokaciją. Reikalavome, kad sunkvežimiai nevažiuotų per separatistų valdomas teritorijas, o Rusija padarė atvirkščiai. Ir iš viso, nei Ukrainos Rada, nei vyriausybė nedavė sutikimo sunkvežimiams atvažiuoti į Ukrainą“, – tvirtino jis.
Svarbiausiais regiono klausimais diskutuos tris dienas
Pirmadienį prasidėjęs Šiaurės ir Baltijos valstybių (Suomijos, Švedijos, Danijos, Norvegijos, Islandijos, Lietuvos, Latvijos ir Estijos) parlamentų pirmininkų metinis susitikimas truks tris dienas.
Parlamentų vadovai kalbėsis regionui aktualiomis temomis. Daug dėmesio bus skirta Rytų partnerystės perspektyvoms po 2013 m. lapkričio mėnesį Vilniuje surengto Rytų partnerystės šalių viršūnių susitikimo ir artėjant kitam susitikimui, kuris vyks Latvijos pirmininkavimo ES Tarybai metu (2015 m. pirmąjį pusmetį).
Parlamentinis aštuonių Šiaurės ir Baltijos valstybių bendradarbiavimas reguliariai vyksta nuo 1989 m. Rengiami metiniai susitikimai, juose dalyvauja įvairaus lygmens atstovai – parlamentų pirmininkai, komitetų atstovai.
Politikai taip pat aptars naujus iššūkius regiono saugumui Ukrainos įvykių kontekste, Europos Sąjungos fiskalinės ir monetarinės sąjungos, Baltijos jūros ir Arkties regiono strategijų klausimus.
Pastaroji tema – efektyvus ES Baltijos jūros regiono strategijos įgyvendinimas ir sustiprintas regioninis bendradarbiavimas buvo viena iš Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai programos prioritetinių sričių. Pratęsiant pradėtą dialogą siekiama toliau skatinti diskusiją šia tema.
Susitikimo dalyviai ketina kalbėtis ir apie 2015 m. ketvirtąją pasaulio parlamentų pirmininkų konferenciją, kurią numatoma rengti Niujorke; būsimus NB8 parlamentų pirmininkų vizitus į užsienį. Jie tarsis ir dėl kitos NB8 parlamentų pirmininkų konferencijos vietos.
Parlamentinis aštuonių Šiaurės ir Baltijos valstybių bendradarbiavimas reguliariai vyksta nuo 1989 m. Rengiami metiniai susitikimai, juose dalyvauja įvairaus lygmens atstovai – parlamentų pirmininkai, komitetų atstovai.
