„Mes kol kas tokio sprendimo nepriėmėme, tegul nusiramina. Visų antra – ginti nieko nereikia, tik nereikia nieko provokuoti atsakomiesiems veiksmams“, – spaudos konferencijoje žurnalistams sakė Rusijos prezidentas.
Jis pabrėžė, kad „Iskander“ nėra vienintelis Rusijos gynybos būdas ir reakcija į grėsmes
Anot jo, Maskva daug kartų yra pareiškusi, jog NATO priešraketinės gynybos sistema kelia grėsmę Rusijai ir Maskva privalo į tai reaguoti.
„Daug kartų kalbėjome, kad PRG mums kelia grėsmę, grėsmę mūsų branduoliniam potencialui, ir mes privalėjome vienaip ar kitaip į tai reaguoti. Vienas iš reakcijos variantų yra “Iskander„ kompleksų dislokavimas Karaliaučiaus srityje. Čia nieko naujo nėra“, – kalbėjo V.Putinas.
Jis pabrėžė, kad „Iskander“ nėra vienintelis Rusijos gynybos būdas ir reakcija į grėsmes: „Iskander“ – tai tik vienas iš elementų galimo atsako, ir toli gražu nėra efektyviausias, nors savame segmente yra efektyviausias ginklas pasaulyje“.
Vokiečių laikraštis „Bild“, remdamasis šaltiniais saugumo tarnyboje, savaitgalį pranešė, kad Rusija Karaliaučiaus srityje, prie sienos su Lietuva, dislokavo artimojo nuotolio raketas „Iskander-M“.
Iš palydovo darytos nuotraukos rodo, kad per pastaruosius 12 mėnesių Rusija Karaliaučiuje, prie vakarinės sienos, netoli Lietuvos, dislokavo dviženklį skaičių „Iskander“ tipo mobilių raketinių kompleksų.
„Iskander“ gali būti aprūpintos įprastinėmis ir branduolinėmis kovinėmis galvutėmis, jų skriejimo nuotolis yra 500 kilometrų, rašoma publikacijoje.
Rusijos pareigūnai patvirtino, kad „Iskander“ raketos dislokuotos Rusijos vakarų karinėje apygardoje, bet konkrečios vietos nenurodė. Maskva pabrėžė, kad jos veiksmai neprieštarauja tarptautiniams susitarimams.
Karaliaučiaus krašte jau yra dislokuotos raketų sistemos S-400.
Estijos ministras – už didesnį pasitikėjimą tarp Rusijos ir NATO
Balistinių raketų „Iskander“ dislokavimas Kaliningrado srityje yra menko pasitikėjimo tarp Rusijos ir NATO rezultatas, pareiškė Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Paetas.
„Nežinau, tikslių Rusijos motyvų – apie juos turėtų kalbėti ji pati – tačiau šis žingsnis kyla iš menko tarpusavio pasitikėjimo“, – jis sakė Rusijos naujienų agentūrai „Interfax“.
„Iš tikrųjų Rusijos pusė oficialiai sakė, kad turi visas teises tai daryti ir nieko nepažeidžia, – pridūrė ministras. – Jeigu pasitikėjimo tarp Rusijos ir NATO lygis būtų aukštesnis, visiškai įmanoma, kad tokių žingsnių nebūtų imtasi.“
Algirdas Butkevičius: kol kas grėsmės nėra
Lietuvos premjeras Algirdas Butkevičius ketvirtadienį Seime vykusioje Vyriausybės valandoje konservatorės Rasos Juknevičienės buvo paklaustas, ar iki šiol tebemano, kad Rusijos kovinės raketos Lietuvai tikrai nekelia jokių grėsmių.
R.Juknevičienė pažymėjo, kad būtent šį A.Butkevičiaus pareiškimą „pasigavo“ propagandinė Rusijos žiniasklaida, nors oficialiai Lietuva net tarptautiniu lygmeniu ES ir NATO kelia klausimą dėl galimų grėsmių.
„Ar ta pozicija, kurią jūs išsakėte, yra oficiali Vyriausybės pozicija?“ – klausė R.Juknevičienė.
Premjeras A.Butkevičius atsakė, kad jis išsakė ne savo nuomonę, o jam specialistų nurodytą informaciją.
„Aš aiškiai pasakiau, kad pagal atsakingų pareigūnų pateiktą informaciją, šiandien dar negalima teigti, kad yra grėsmė Lietuvai. Jeigu kitaip parašė, tai tegu tie žmonės, kurie rašė, ir prisiima atsakomybę“, – žurnalistams dėl neva neteisingos interpretacijos kaltę vertė A.Butkevičius.
