Pasak analitiko, V.Putino tikslas išlieka tas pats – išlaikyti Ukrainą Rusijos įtakos sferoje. Tai, kad toliau tęsiasi mūšiai su prorusiškais teroristais, reiškia, kad Maskva turi daugiau svorio derybose dėl ugnies nutraukimo ir tai jai padės nulemti Ukrainos ateitį.
Nuo pat Rusijos agresijos Ukrainoje pradžios V.Putino tikslas buvo užsitikrinti pakankamai autonomijos Ukrainos rusams šalies rytuose, kad šis regionas išlaikytų glaudžius ryšius su Rusija, ir „apsaugoti“ Ukrainą nuo prisijungimo prie NATO.
Kovo mėnesį Ukraina atsikratė savo prorusiško prezidento, o Maskva aneksavo Krymą. Tačiau, kai dauguma Ukrainoje ir Vakaruose baiminosi, kad V.Putinas užims dar daugiau žemių, nepanašu, kad tai būtų prioritetinis V.Putino pasirinkimas. Jeigu jis būtų norėjęs užimti daugiau Ukrainos žemių, jis galėjo tai lengvai padaryti.
Turint galvoje Rusijos ekonomikos recesiją, Kremlius to sau leisti negalėtų. V.Putinas pasirinko labiau vingiuotą kelią, sako AP analitikas.
V.Putinas tikriausiai apskaičiavo, kad to kaina būtų per didelė – tiek dėl smogiančių Vakarų ekonominių bausmių, tiek ir dėl poreikio išleisti milijardus dolerių, kad paremtų Rytų Ukrainą. Turint galvoje Rusijos ekonomikos recesiją, Kremlius to sau leisti negalėtų. V.Putinas pasirinko labiau vingiuotą kelią, sako AP analitikas.
Jis galėjo tikėtis, kad prorusiškas maištas, įsiplieskęs Donecko ir Luhansko srityse balandį, privers Kijevą daryti kompromisus ir suteikti teroristų kontroliuojamiems regionams daugiau galių. Jei taip, tai V.Putinas apsiskaičiavo.
Kijevas nėjo į kompromisus, o Vakarai Maskvai, ginkluojančiai teroristus ir tiekiančiai karius į Ukrainą, smogė keletu sankcijų bangų. Tuo metu, Ukrainos antiteroristinė operacija pirmiausia buvo neryžtinga, tačiau įgavo pagreitį rugpjūtį ir įspraudė teroristus į kampą. V.Putinas negalėjo sau leisti pamatyti sutriuškintų teroristų. Rusijos remiami teroristai perėjo į kontrpuolimą, kuris sukėlė nerimą, kad Ukraina praras daugiau teritorijos, ir privertė Kijevą kur kas labiau susidomėti derybomis.
Ukraina ir Vakarai Rusiją apkaltino siunčiant karius į Ukrainą. Tuo metu kalbėdamas telefonu su Europos Komisijos vadovu Jose Manueliu Barroso V.Putinas pareiškė, kad Kijevą, jei būtų norėjęs, galėjo užimti per dvi savaites.
Taip, greičiausiai jis tai galėtų padaryti. Ukrainos kariuomenė per du dešimtmečius susilpnėjo ir mažai tikėtina, kad galėtų duoti rimtą atsaką Rusijos kariuomenės invazijos atveju. JAV ir kitos NATO narės aiškiai pareiškė, kad jos yra prieš karinį atsaką Rusijai. Taigi sankcijos lieka vienintelis būdas sustabdyti Rusijos veržimąsi. Sutikdamas su paliaubomis V.Putinas parodė, kad nenori eiti kariniu keliu, bent jau šiuo metu.
Sankcijos lieka vienintelis būdas sustabdyti Rusijos veržimąsi.
Nors V.Putinas ir Ukrainos prezidentas Petro Porošenka gali pasiekti pirminį susitarimą dėl to, kaip politinis kompromisas galėtų atrodyti, paversti jį dokumentu bus iššūkis, ypatingai prieš artėjančius Ukrainos parlamento rinkimus.
Kremlius gali tikėtis dviejų dalykų – maišto, ir Ukrainos šlubuojančios ekonomikos – tai paskatintų Kijevą paisyti Maskvos reikalavimų.
Kitu atveju, V.Putinas aiškiai duoda suprasti, kad karinis pasirinkimas vis dar „ant stalo“.
