Izraelis – vienintelė pasaulio valstybė, kurioje dvejus metus trunkanti karinė tarnyba privaloma ir vaikinams, ir merginoms. Į vengiančius karo prievolės šioje valstybėje žvelgiama itin neigiamai. Lietuvoje dėl įtemptos tarptautinės situacijos šauktinių kariuomenė vėl buvo atnaujinta nuo 2015 metų pradžios. Mūsų šalyje šaukimai atsitiktinės atrankos būdu siunčiami 19–26 metų jaunuoliams, tačiau viešojoje erdvėje ne kartą buvo pasigirdę diskusijų, kodėl šios prievolės leidžiama išvengti dailiosios lyties atstovėms. Per devynis praėjusių metų mėnesius kariniams mokymams buvo suburta apie 3000 jaunuolių, didžioji dalis iš jų – savanoriai.
Nors filmų apie karinę vyrų tarnybą sukurta apsčiai, tačiau šioje juostoje turime išskirtinę galimybę iš arti pamatyti, kaip kariuomenėje bėga tarnauti pašauktų moterų dienos. Teigti, kad „Nulis motyvacijos“ – tikrovės atspindys būtų netikslu, nors rašydama scenarijų režisierė susitiko su daugybe karinę tarnybą jau baigusių merginų. Dalis istorijų ir net grubi filmo herojų leksika, anot T.Lavie, iš šių pokalbių, dalis – pačios jos kūrybos rezultatas.
Filme pasakojama dviejų geriausių draugių Zohar (Dana Ivgy) ir Dafi (Nelly Tagar) istorija, karinę tarnybą atliekančių armijos administracijoje, kažkur dykumos viduryje. Dafi deda visas pastangas, kad būtų kuo greičiau perkelta iš nuobodžios bazės į Tel Avivą. Zohar dėl tarnybos pernelyg nesikremta – dienas leidžia žaisdama kompiuterinius žaidimus ir siekdama naujų rekordų. Didesnį nerimą jai kelią vis dar neprarasta nekaltybė. Dar vienas nemenkas Zohar rūpestis – neišleisti draugės į Tel Avivą, nes santykiai su kitomis tarnybą atliekančiomis merginomis nėra labai šilti. Šios neišspręstos problemos ir tampa filmo ašimi, apie kurią sukasi visas veiksmas.
Ne vieną apdovanojimą pelniusioje juostoje drąsiai parodomas kariuomenės beprasmiškumas ir sistemos silpnumas. Dienas merginos leidžia nuo ryto iki vakaro naikindamos dokumentus, virdamos kava ir laukdamos tarnybos pabaigos. Dafi netgi yra tituluojama Popieriaus smulkinimo seržante. Motyvacija, patriotizmas, atsidavimas savo šaliai – sąvokos, kurios į suaugusiųjų pasaulį žengiančioms merginoms kol kas dar labai svetimos. Dar vienas ryškus juostos leitmotyvas – draugystė ir iš jos kylanti visa puokštė problemų: pavydas, savininkiškumas, dramatizmas ir išdavystė. Nors režisierė parodo jaunų merginų nuotykius, didžioji dalis jos iškeltų klausimų universaliai pritaikomi abiem lytims.
Filmo „Nulis motyvacijos“ siužetas padalintas į tris dalis, kurias jungia pagrindinės herojės. Pabaigoje jos organiškai susilieja į bendrą visumą. Šios dalys netgi turi atskirus pavadinimus: „Perkėlimas“, „Nekaltoji“ ir „Vadė“. Jau pirmojoje dalyje galima jausti lengvą ironiją, tačiau vietomis ją pritemdo tragiški įvykiai, paženklinti krauju, antroje dalyje ironijos tik daugėja, o trečioji dalis suspindi visais juodojo humoro elementais. Ją žiūrint tikrai sunku nekvatoti atvira burna.
Net jai baidotės militaristinės tematikos kine, „Nulis motyvacijos“ turėtų jus sudominti per pirmąsias dešimt minučių. Netruksite įsitikinti, kad filmas ne apie karą ir automatų buožėmis trankomus civilius. Veikiau, apie vidinę jauno žmogaus kovą, režisierės meistriškai parodytą per absurdo ir juodojo humoro prizmę.
Ši juosta gavo šešis Izraelio kino akademijos apdovanojimus, o tarptautiniame Tribekos festivalyje pelnė geriausio vaidybinio filmo apdovanojimą. „Nulis motyvacijos“ tapo sėkmingiausiu 2014-aisias Izraelyje pristatytu filmu, kurį vien gimtinėje pamatė beveik 600 tūkst. žiūrovų. Lietuvoje filmas pirmą kartą buvo parodytas pernai „Kino pavasario“ metu.
