Šiandien K. Sabolius dalijasi įspūdžiais po filmo „Paslapčių kelias“ peržiūros. 2013 m. Sidnėjaus kino festivalį pradėjusioje veiksmo juostoje vaidina Australijos kino žvaigždynas bei australų ir britų kilmės aktorius Hugo Weavingas, žinomas iš trilogijų „Matrica“ ir „Žiedų valdovas“.
Kristupo Saboliaus komentaras:
Iš visos „Kino pavasario“ programos išsirinkau tokį filmą, kurį mažiau atidus žiūrovas rizikuoja netyčia praleisti.
„Paslapčių kelias“ galėtų būti bendras brolių Coenų, Michaelio Haneke ir Carloso Reygadaso kūrinys. Mėgindamas išsiaiškinti pakelės narkomanės mirtį, Australijos aborigenų kilmės policininkas Jay atseka iškreiptą mažo miestelio santykių raizginį, į kurį įsipynusi ir jo paties šeima. Režisierius Ivanas Senas kuria detektyvą su paklaida – kai tirdamas žmogžudystę surandi daugiau nei nusikaltėlį, bet ir Australijos pusdykumių peizažus, kai kinematografinio laiko ritmas ir vizualinės pauzės maišo estetizmą su subtilaus rasizmo ir vergovės formomis, kai kaltė ištirpsta tarp skurdžių priemiesčių interjerų ir visuotinės narkomafijos tinklo, kai kalti yra ne tik korumpuoti policininkai, bet ir jų aukos.
Tobulas paslapčių žanras – detektyvas – pasitarnauja kaip brutalios socialinės kritikos ir etinio pasirinkimo testas, kuriame kilmė ir pasmerkimas iškelia daug nepatogių klausimų apie nusikaltimo prigimtį. „Paslapčių kelias“ operuoja žanrinėmis klišėmis, bet jas pranoksta. Keistesnės paskutinio susišaudymo scenos dar neteko matyti.
