Šiuo metu K.Momoi vieši „Kino pavasaryje“ ne tik todėl, kad jai minėtas režisierius vėl pasiūlė sukurti pagrindinį vaidmenį jo naujame filme. Šių metų festivalyje ši tarp Tokijo ir Los Andželo gyvenanti japonė yra viena iš konkursinės festivalio programos „Nauja Europa – nauji vardai“ žiuri narių.
K. Momoi – šiek tiek virš šešiasdešimt, tačiau daugiau nei šimtas vaidmenų kine paliko jos veide vos keletą sunkiai įžiūrimų raukšlelių. Itin energinga moteris pripažįsta nežinanti, kas yra rutina, ir mėgstanti aktyvų gyvenimą. „Vieną dieną galiu būti aktorė, kitą dieną – režisierė, dar kitą – dainininkė, o kartais – ir viskuo vienu metu“, – sako dviženklį skaičių muzikinių albumų įrašiusi K. Momoi.
Pažintis su Mariu Martinsonu
2008 m. K. Momoi buvo pakviesta tapti Šanchajaus tarptautinio filmų festivalio žiuri nare. Peržiūrėjus visų nominantų darbus didžiausią įspūdį jai paliko M. Martinsono režisuota drama „Nereikalingi žmonės“ (Loss). Apdovanojimų vakarą filmui buvo skirtas prizas už geriausią režisūrą, o jame vaidinęs ir garso takelį jam kūręs Andrius Mamontovas triumfavo muzikos kategorijoje. Taigi tą patį vakarą K.Momoi priėjo prie M.Martinsono ir pasiūlė, vos tik prireiks japonės aktorės, kreiptis į ją. Netrukus po to ji gavo pasiūlymą vykti į Honkongą ir nusifilmuoti režisieriaus filme „Amaya“. Šių dviejų žmonių draugystė tuo nesibaigė.
Filmas – siurprizas
Tarptautinę juokų ir melagių dieną, balandžio 1–ąją, „Kino pavasaris“ sukvies žiūrovus į ypatingą seansą. Jo metu bus parodytas filmas – siurprizas, kurio pavadinimą žadama atskleisti tik kino salėje ir tai padarys pirmąja šalimi Lietuvą juostos premjerai išsirinkusi jos kūrybinė komanda. Intriguojantis faktas tas, kad Kaori Mamoi su tuo labai susijusi.
„Kartą pietaujant su M. Martinsonu, jis užsiminė apie planus kurti naują filmą ir pasiguodė neturintis tam užtektinai pinigų. Taigi po kiek laiko mano namuose Los Andžele užvirė filmavimo darbai, kurių pertraukų metu gamindavau komandai pietus. Jaučiausi kaip studijų metais. Buvo labai smagu. O kurti pagrindinį moters vaidmenį sutikau be jokio honoraro“, – apie antrąjį projektą su latviu režisieriumi pasakojo K. Momoi.
„Po daugybės metų kine įsitikinau, kad geri režisieriai dažniausiai yra neturtingi“, – juokdamasi priduria ji. Moteris labai vertina režisieriaus pasitikėjimą ja, nes filme „Amaya“ prašęs tik būti tylia ir nesišypsoti, šį kartą jis neturėjo jokių pageidavimų ir leidęs vaidinti taip, kaip jai atrodo geriausia. Pasitikėjimas buvo abipusis, nes filmuotis naujame M. Martinsono filme aktorė sutiko nė neskaičiusi scenarijaus, tai ji padarė likus vos penkioms dienoms iki filmavimo.
Darbas su Andriumi Mamontovu
Grįžtant atgal prie filmo „Amaya“ smalsu, kaip K. Momoi sekėsi kurti pagrindinį vaidmenį drauge su Andriumi Mamontovu, kuris nėra profesionalus kino aktorius. Na, bent jau šioje sferoje neturi 40 metų patirties. K. Momoi ima šypsotis išgirdusi kolegos vardą: „Tai tikrai nesukėlė jokių problemų. Manau, šiais laikais nebėra didelio skirtumo tarp profesionalų ir, pavadinkime, naujokų kine. Vaidybos techniką vis labiau užgožia asmenybė. Kaip aktorė, galiu tuo tik pasidžiaugti. Jei į kuriamą vaidmenį įdėsi kažką unikalaus, tai gali pranokti daugybę profesionalų sukurtų rolių. A. Mamontovui charizmos tikrai netrūksta.“
Kultūriniai skirtumai
Skambiai Holivudo aktore vadinama K. Momoi labiau džiaugiasi galimybėmis dirbti su mažiau žinomais žmonėmis, jaunais menininkais. Ji teigia, kad ją ypatingai sužavėjo Baltijos šalys, jos žmonės, kino pasaulis. Po viešnagės šiame regione pristatant „Amayą“ ji greitai grįžo su vieno Japonijos TV kanalo filmavimo komanda tam, kad sukurtų dokumentinį filmą apie Lietuvą ir Latviją. Pasak jos, tai susilaukė didžiulio japonų dėmesio. Pirmiausia išgirdę tokį jos pasiūlymą, televizijos atstovai stebėjosi, kodėl ji pasirinko būtent šias šalis, tačiau rezultatu liko patenkinti. „Tai, kad jūs atgavote nepriklausomybę prieš 20 metų, Baltijos kelias, kokiu užsidegimu žmonės visą tai prisimena, man paliko didžiulį įspūdį. Norėjau tai parodyti savo šaliai, kuri po gamtos stichijų padarytų milžiniškų nuostolių stato save iš naujo. Tai, žinoma, ne tas pats, bet vis tiek tokios tautos patirtys suvienija“, – kalbėjo latvius ir lietuvius labai kantriais, tyrais, bet tuo pačiu stipriais žmonėmis laikanti aktorė.
Paklausta apie kultūrinius niuansus dirbant Baltijos regiono ir Japonijos kine, ji pabrėžia, kad kuriant komercinį kiną, kuris orientuotas į tarptautinę auditoriją, daugiau panašumų nei skirtumų. Tikslas uždirbti iš filmo kuo daugiau pinigų, pasak K. Momoi, suvienija pasaulio kiną.
Kino festivaliai
Daugybę kino festivalių su režisuotu filmu „Figmedžio veidai“ (Faces of a Fig Tree, 2006) apkeliavusi K. Momoi sako, kad būtent festivaliuose galima pamatyti tiek daug nepatogias temas liečiančių juostų.„Niekuomet neišskiriu labiausiai patinkančio žanro ar režisieriaus. Yra filmai, kuriuos pažiūrėjusi žinau, turėjo jis ar neturėjo būti sukurtas“, – sako ne vieną juostą režisavusi K. Momoi. Geriausias komplimentas kūrėjui, pasak jos, pasakymas, kad matyti, jog filmas labai daug kainavo, bet nieko neuždirbs.
Šių metų „Kino pavasaris“ šiai žaviai japonei yra vienuoliktas festivalis, kurio žiuri gretas ji papildys. „Nekantrauju pamatyti visus konkursinės programos „Nauja Europa – nauji vardai“ filmus. Apskritai man sekasi išsirinkti iš gausių festivalių programų gerus filmus, kurie vėliau kažką būtinai laimi. Tikiuosi, ne kitaip bus ir šįkart“, – pokalbį užbaigė K. Momoi.
