Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Ekonominiai ciklai šeimų šaldytuvuose

Šaltinis: Laikraštis „15 minučių“
0
Skaitysiu vėliau
A A

Odeta Bložienė, „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Lietuvoje Analizuojant maisto produktų vartojimo duomenis, matyti, kad ekonominius ciklus atspindi ne tik mūsų piniginės, bet ir šaldytuvai. Tačiau įtaką pirkinių krepšelių turiniui daro ne tik ekonominės sąlygos.

Siekdami sumažinti maistui skiriamas išlaidas, galime naudotis tik dviem mums pavaldžiais svertais – ieškoti pigesnių pakaitalų arba mažinti įsigyjamų produktų kiekį. Įdomu pastebėti, kad vartojamų produktų kiekis daugeliu atveju labiau priklauso nuo mūsų pajamų nei nuo atitinkamų produktų kainų pokyčių:kai produktai brangsta, mes nesame linkę jų atsisakyti, jei tik galime tai sau leisti. Vis dėlto mažėjančios pajamos verčia peržiūrėti pirkinių krepšelio turinį.

Pastebima, kad pirmiausiai atsisakome mėsos produktų, cukraus ir keičiame juos grūdų gaminiais, bulvėmis. Lyginant visą 14 metų apimantį laikotarpį matyti, kad per tą laiką daugiau nei trečdaliu išaugo daržovių, vaisių bei uogų vartojimas, beveik tiek pat – mėsos. Tuo tarpu cukraus vartojame penktadaliu daugiau. Sunkmečiu maisto produktų – bulvių ir grūdų gaminių – vartojimas sumažėjo.

Maistui ir nealkoholiniams gėrimams tenka didžiausia mūsų išlaidų dalis – tam skiriame vidutiniškai 34 proc. piniginių išlaidų.Taigi galima daryti išvadą, kad šie mitybos pokyčiai atspindi ilguoju laikotarpiu gerėjančią gyvenimo kokybę. Tokią išvadą papildo ir kiti veiksniai, kurių neįvardija statistika, bet jie daro didelę įtaką maisto produktų vartojimo įpročiams ir pokyčiams. 2009 m., palyginti su 1996 m., maisto produktų ir gėrimų importo vertė išaugo nuo 5 iki daugiau nei 9 kartų. Tai leidžia manyti, kad didėjo prekių pasiūla ir prieinamumas dėl kainų įvairovės.

Dėmesys sveikatai ir ekologijai

Pastaraisiais metais daugiau dėmesio skyrėme sveikatai, sveikai mitybai, ekologijai. Tai vėlgi galėjo turėti įtakos statistikos atspindimai situacijai ir tokių produktų kaip mėsa bei cukrus vartojimo  sumažėjimui, o daržovių ir vaisių – didėjimui. Be to, statistika atspindi mūsų gyvenimo būdo pokyčius. Dar prieš dešimtmetį prie sodų namelių, sodybų ir nuosavų namų dažniau galėjome išvysti ne vešlias pieveles, o išpuoselėtas daržovių lysves. Keičiantis ekonominei situacijai mažiau daržovių ir vaisių auginome patys, daugiau pirkome.

Per pastaruosius du dešimtmečius didėjo ir maitinimo paslaugas teikiančių įmonių (restoranų, kavinių ir t. t.) tinklo plėtra bei apyvarta: vien per pirmus aštuonerius šio amžiaus metus šių įstaigų padaugėjo beveik trečdaliu, o jų apyvarta išaugo daugiau nei 200 proc. Tiesa, susidūrę su finansiniais sunkumais, maitinimosi ne namie dažnai atsisakome pirmiausiai. 

Daugiausia išlaidų – maistui ir gėrimams

Maistui ir nealkoholiniams gėrimams tenka didžiausia mūsų išlaidų dalis – tam skiriame vidutiniškai 34 proc. piniginių išlaidų. Šis faktas svarbus dviem aspektais. Šios išlaidos daro reikšmingą įtaką bendrai mūsų finansinei situacijai, bet tuo pačiu turi didžiausią pokyčių galimybių rezervą. Juo galime gana lengvai manipuliuoti keičiantis finansinei situacijai.

Tik reikia nepamiršti, kad maisto produktų vartojimas yra glaudžiai susijęs su mūsų fizine, psichologine ir emocine savijauta. Kaip žinoma, keisti įpročius – sunkiausia, o šiuo atveju staigūs ir radikalūs pokyčiai gali daryti neigiamą įtaką ir sveikatai. Tad planuodami ir valdydami savo finansus suteikime deramą reikšmę maisto išlaidų kontrolei.

Daugiau apie asmeninius finansus skaitykite Manofinansai.lt 

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie 15min