 |
| Goda Juocevičiūtė |
Visai nebestebina ir kai kurie kolegos, kurie nori didvyriškai tautą informuoti apie seksualinių išnaudotojų klaną, jų įsitikinimu, apžergusį visą teisėsaugos sistemą. Žiniasklaidos tikslas demaskuoti ir išjudinti iškrypėlių lizdą tikrai būtų kilnus, jei masinės pedofilijos lietaus krašte teorijos būtų faktiškai pagrįstos.
Vis dėlto be teismo sprendimų ir šūsnies akivaizdžių įrodymų kaltinti tam tikrą žmonių grupę ar net didžiąją tautos dalį vaikų seksualiniu išnaudojimu – ne tas pats, kas iškritikuoti aprangos stilių, išjuokti eilinį kokio politikieriaus nusipezėjimą ar sugėdinti iš eismo įvykio vietos pabėgusį valdžiažmogį.
Violetinio judėjimo aistruoliai, isteriškai klykiantys apie civilizuotos, demokratinės, konstitucinės, humanistinės dvasios trūkumą valstybėje, įžūliai prieštarauja patys sau: užuot jiems rūpimus intymius klausimus gvildenę privačiai, o esant baisiems įtarimams, pasvėrę visus argumentus ir rėmęsi teismais bei įstatymais, jie į visa tai spjauna ir agresyviai įvedinėja savo laukinę tvarką ir dar tarpusavy pjudosi, tarsi kas juose būtų pažadinę pasiutusio plėšrūno instinktą.
Bet, nepaisant to, per tuos trejus kedistinio skandalo metus, turinčius dar mažiausiai trejų metų priešistorę, galo minios pamišimui ir keliamai įtampai nematyti. Šiame šiurpinančiame trileryje, kuriame jau krito kelios gyvybės, o labiausiai kenčia maža mergaitė, valstybė, pasirodo, visiškai bejėgė. Tokia teisiškai neįgali, kad net reikalingas Strasbūro įsikišimas.
Toks įspūdis, kad toji misis Garliava, sugebanti meistriškai šokdinti aukščiausias valstybės instancijas ir be saiko manipuliuoti juridinėmis vingrybėmis, yra gerai įvaldžiusi naujosios hipnozės metodus.
Tad labiausiai ir stebina valstybės institucijų vangumas ir pasyvumas. Viešai visai logiškai čiulbantys ir išeitis, kaip motinai atgauti savo vaiką, siūlantys teisininkai, psichiatrai, vaiko teisių gynėjai, antstoliai iš tikrųjų nieko nedaro, kad būtų padėtas taškas dviejų išgarsėjusių giminių rietenų istorijoje. Tarsi jie būtų sudarę slaptą sandėrį su pačia ponia globėja.
Toks įspūdis, kad toji misis Garliava, sugebanti meistriškai šokdinti aukščiausias valstybės instancijas ir be saiko manipuliuoti juridinėmis vingrybėmis, yra gerai įvaldžiusi naujosios hipnozės metodus ir dėl to moka be vargo suparalyžiuoti ne tik dalį liaudies, bet ir teisėsaugininkus. Net psichiatro išsilavinimą turintis profesionalus hipnoterapeutas Anatolijus Kašpirovskis ne toks galingas, viso labo išgydo tik kai kuriuos nelaimėlius.
Arba gali būti, kad mažametės gyvenimą TV šou pavertusi dama (argi mylinti ir viso proto globėja vaikui leistų tapti giminių karo įkaitu, mokytų jį kalbėti visokias šlykštynes apie savo motiną, kištų jį į eterį ir atiduotų visuomenei mėsinėti?) turi ledkalniui prilygstantį užnugarį aukščiausiose valdžios viršūnėse.
Tarsi joms kažkokia antžmogiška šešėlinė jėga diktuoja, ką sakyti ir kaip elgtis, kad prie tos pačios valdžios lovio drąsos keliu besibraunančiai tetai su kirpėja priešaky nepabostų smagintis maudantis padidinto dėmesio spinduliuose.
Gal dėl to kita šviesiaplaukė, jau vadovaujanti tautos išrinktųjų ratui, praleido progą patylėti ir lyg kvaišalų apsirijusi nei šį, nei tą sukliedėjo tiesiai į TV kameras: maždaug, atsisakyk, motina, savo vaiko, ir po kokių penkiolikos dvidešimties metų vaikas tau gal net atsidėkos.
Kad tik smogikų grupuote tampantys Garliavos kovotojai nenusiviltų. Kad tik nenurimtų batalijos tarp kedofilų ir pedofilų. Taip sakant, skaldyk ir valdyk.
Taigi, ir gali būti, jog nekalto vaiko psichinės sveikatos bei likimo sąskaita vilkinama, pritempinėjama ir pučiama pedofilinė istorija specialiai – kad mūsų visų dėmesys ir ginčai kryptų kuo toliau nuo tūkstantmečio aferų, kaip antai Visagino atominės elektrinės projekto.
Juk, kaip jau nepriklausomi mokslininkai apskaičiavo, jis valstybei bus žalingas, o žmonėms elektra vis tiek brangs, nebekalbant apie tai, kad pavojaus našta užguls ir mūsų, ir ateities kartų pečius.
Tad jei grupelė provincijos intrigančių gali lyg nepakaltinamos taip lengvai tyčiotis iš šalies teisinės sistemos ir užburti minias, ką tai reiškia milijardus vartantiems įtakingiems energetikos galiūnams ir slidiems jų prisiplakėliams?
