Dar prastesnis rodiklis gaunamas, įvertinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką – 2010 m. trečiąjį ketvirtį (lyginant 2009 m. trečiuoju ketvirčiu) BVP padidėjo vos 0,3 proc. Kas lėmė tokį gana ženklų BVP augimo stabtelėjimą? Juk vos prieš tris mėnesius metinis Lietuvos ekonomikos augimas nustebino gerąja prasme ir ūgtelėjo 1,1 proc. viršydamas analitikų prognozes.
Nors vangus BVP augimas tapo jei ne šaltu, tai bent vėsiu dušu daugeliui, šio proceso priežastys gana aiškios. Pagrindinė iš jų – žemės ūkio sektorius. Jau pati šio sektoriaus įtaka bendram BVP skaičiui trečiąjį ketvirtį buvo didesnė nei ankstesniais ketvirčiais. Prisidėjus ir dėl blogų orų suprastėjusiam derliui, žemės ūkis ženkliausiai pristabdė ekonomikos atsigavimo tendencijas.
Šalia šios priežasties, ryškesnių atsigavimo ženklų vis dar nerodo statybų sektorius, stagnuoja ir mažmeninė prekyba. Pramonės produkcijai, nors ir didinančiai apsukas (trečiąjį ketvirtį fiksuotas 7,8 proc. metinis augimas, o apskritai pramonės produkcijos kiekis didėja jau septynis mėnesius iš eilės), iki stabilaus augimo dar trūksta. Na, o vien didėjantis eksportas BVP negali pakelti – juo labiau, kad kitais metais nemažai Europos šalių planuoja gana griežtai peržiūrėti savo fiskalinę politiką, o tai gali atsiliepti ir mūsų eksporto rodikliams.
Vien didėjantis eksportas BVP negali pakelti – juo labiau, kad kitais metais nemažai Europos šalių planuoja gana griežtai peržiūrėti savo fiskalinę politiką.
Panašu, kad artimiausioje ateityje šios problemos niekur nedings. Kaip jau minėta, pramonės produkcijos srityje pernelyg daug svyravimų, kad būtų galima jos ateitį tapyti vien šviesiomis spalvomis. Neaugantys atlyginimai ir per dvylika pastarųjų metų aukščiausią ribą (18,3 proc.) pasiekęs nedarbas aiškiai rodo, kad vidaus vartojimo problema ir toliau išliks itin aktuali. Tad įspūdingas rugpjūčio mėnesio eksporto augimas (lyginant su 2009 m. rugpjūčiu, jo apimtys išaugo net 43,4 proc.), kurį iš esmės lėmė vien išaugę kuro ir plastmasės pardavimai, nėra tas „darbinis arkliukas“, kuris vienas „ištemps“ Lietuvos BVP.
Tad ar jau reikia pradėti baimintis, kad Lietuvos ekonomika žengia į stagnacijos periodą? Neabejokime – tokių nuomonių tikrai pasigirs. Tačiau, net ir pripažįstant, kad makroekonominė Lietuvos aplinka šiuo metu tikrai nėra verta šventinių saliutų, trimituoti apie stagnaciją turbūt nereikėtų. Tarkim, toji pati mažmeninė prekyba mūsų šalyje rugsėjį vėl ėmė augti (6,1 proc.) – tai yra pirmasis metinis prieaugis per pastaruosius dvejus metus.
Valstybių, į kurias pirmiausiai nukreiptas Lietuvos eksportas, makroekonomikose neigiamų ženklų taip pat lyg ir nematyti – tai reiškia, kad eksporto apimtys teigiama prasme ženkliai prisidės prie mūsų BVP pokyčių. Greičiausiai neilgai teks laukti ir žemės ūkio sektoriaus ženklesnio atsigavimo. Tad nors pastarieji duomenys ir privertė mus peržiūrėti metines šalies ekonomikos augimo prognozes (manome, kad BVP 2010–aisiais išaugs 0,9 proc.), išliekame prie nuomonės, kad 2011–aisiais Lietuvos ekonomika atsities žymiai ryžtingiau ir į stagnacijos žabangas nepateks.
