Nežinia, ar visi Krymo rusai palaiko Rusijos kėslus ir ar visi jie referendume balsuos už Krymo atskyrimą nuo Ukrainos. Tačiau akivaizdu, kad referendumas bus niekinis, nes vyks svetimos kariuomenės okupacijos sąlygomis.
Referendumas yra rengiamas paskubomis ir tik dėl akių. Jis yra papildoma korta silpnoje argumentų kaladėje V.Putino rankose. Referendumo rezultatai bus tokie, kokių reikia Kremliui ir jokie Vokietijos kanclerės A.Merkel skambučiai V.Putinui nerengti referendumo Kryme neduos rezultatų. Nes V.Putinas jau nusprendė Krymą užimti, o, galbūt, užimti ir su Krymu besiribojančias kitas Ukrainos sritis. Galbūt, nusprendė apskritai Ukrainą nustumti nuo Juodosios jūros ir padaryti ją nejūrine valstybe?
Referendumas yra rengiamas paskubomis ir tik dėl akių. Jis yra papildoma korta silpnoje argumentų kaladėje V.Putino rankose. Referendumo rezultatai bus tokie, kokių reikia Kremliui.
V.Putino planų niekas nežino, bet jų vykdymui kol kas pritaria nemažai Rusijos žmonių – apie tai liudija aukšti V.Putino reitingai ir gajus Rusijos elito bei nemažos dalies visuomenės imperinis mąstymas.
Panašiai kaip prieš Antrąjį pasaulinį karą, kai A.Hitlerio agresijai prieš kaimynus pritarė didžioji vokiečių dalis Reiche ir už jo ribų. Žinome, kuo viskas baigėsi. Ar istorija kartosis? Ar tikrai visos ES senosios šalys išmoko istorijos pamokas, nuolaidžiaudamos agresoriui, priklausydamos nuo energetinių išteklių bei Rusijos rinkos?
Niekam ne paslaptis, kad ES šalys dėl Ukrainos nėra vieningos. Net ne visos Vidurio bei Rytų Europs šalys yra užėmusios principingą, Ukrainos teritorijos vientisumą ginančią poziciją.
Labai nuvilia Vengrijos premjero dešiniojo V.Orbano skeptiškas požiūris į Ukrainą. Kaip rašė „Gazeta Wyborcza“ jam nei šilta, nei šalta, kas vyksta Ukrainoje. Anot jo, tai Ukrainos ir Rusijos reikalas. Vengrijos premjerui, kuriuo visai neseniai taip žavėjosi mūsų konservatoriai, svarbu, kad su Rusija sudaryta sutartis dėl atominės elektrinės statybos Vengrijoje būtų įvykdyta, o santykiai su Rusija būtų kuo puikiausi.
Tokių kaip V.Orbanas Europos Sąjungoje yra ne vienas, todėl ir labai nedidelės sankcijos Rusijai praėjusį ketvirtadienį tebuvo priimtos tik todėl, kad JAV prezidentas paspaudė Vokietijos kanclerę ir paskutiniu momentu vokiečių pozicija pasikeitė.
ES šalių galimybės spausti Rusiją yra ribotos, bet jos gali būti efektyvios, jei tam pritars didžiosios ES šalys, pirmiausia Vokietija, Prancūzija ir Didžioji Britanija. Tačiau Vokietija vis dar vaizduoja, jog krizę pavyks išspręsti derybomis, tiksliau, prisibijo galimo Rusijos ekonominio šantažo. Prancūzija daugiau rūpinasi Šiaurės Afrikos šalimis nei padėtimi Ukrainoje, Didžioji Britanija visą dėmesį yra nukreipusi geriems santykiams su JAV palaikyti.
Kiečiausiai ir nuosekliausiai dėl Ukrainos laikosi Lenkija.
Kiečiausiai ir nuosekliausiai dėl Ukrainos laikosi Lenkija. Taip pat Lietuva bei kitos Baltijos šalys. Neatsitiktinai pats V.Putinas sąmoningai melavo per spaudos konferenciją, kaltindamas Lietuvą ir Lenkiją, kad jos tariamai rengia kovotojus Maidanui. Lenkija ir Lietuva aukščiausiu lygiu tokią melagingą žinią paneigė. Tačiau ši V.Putino žinia buvo pasiųsta ne tik mums, bet ir tolyn į Vakarus, tikintis, kad kas nors būtinai ant jo „anties“ užkibs.
Rusijai be kraujo praliejimo okupuojant Krymą, diplomatai džiaugiasi, kad kol kas išvengta žmonių aukų. Žinoma, žmonių gyvybės yra svarbiausia vertybė. Tačiau atkirtis agresoriui yra valstybės garbės ir prestižo reikalas.
Kol kas laikinoji Ukrainos valdžia atrodo bejėgė ir į svetimos valstybės okupaciją atsako tik žodiniais pareiškimais. Vienas iš buvusių Maidano lyderių V.Klyčko, pradedantis rinkimų kovą dėl prezidento posto, užsiminė, kad dėl Krymo jie kovos, o laikinasis premjeras A.Jaceniukas mitinge Maidano aikštėje pažadėjo neatiduoti nei pėdos Ukrainos žemės.
Tuos žodžius jis pasakė, kai papildomos svetimos valstybės karinės pajėgos įžengė į Krymą ir užblokavo dar keletą UKrainos karinių bazių Kryme. Neatsitiktinai dalis analitikų abejoja, ar ukrainiečiai gins Krymą ginklu.
Krymo užėmimas primena Sudetų atplėšimą nuo Čekoslovakijos 1938 m. rudenį, kai Vakarų valstybės įtikinėjo čekų prezidentą E.Benešą taikiai užleisti daugiausia vokiečių gyvenamą Sudetų kraštą, žadėdami, kad A.Hitleris tuomet pagailės likusios Čekoslovakijos. A.Hitleris nepagailėjo ir po pusmečio užėmė visą Čekoslovakiją. Čekai, anuomet turėję vieną moderniausių armijų Europoje, gėdingai pasidavė be šūvio ir prarado nepriklausomybę.
Krymo užėmimas primena Sudetų atplėšimą nuo Čekoslovakijos 1938 m. rudenį, kai Vakarų valstybės įtikinėjo čekų prezidentą E.Benešą taikiai užleisti Sudetų kraštą, žadėdami, kad A.Hitleris pagailės likusios Čekoslovakijos. A.Hitleris po pusmečio užėmė visą Čekoslovakiją.
Tuo tarpu Suomija, kai ją 1939 m žiemą užpuolė Sovietų Sąjunga, nė negalvojo pasiduoti, o kariavo žūtbūtinį karą, neturėdama galimybių jį laimėti.
Sovietai, patyrę beprecedentį visos suomių tautos pasipriešinimą, nesugebėjo palaidoti drąsios šalies nepriklausomybės, nors ir užgrobė dalį jos teritorijų.
Kai kurie lietuvių politikai mėgsta pasididžiuoti prieš suomius, pašiepti juos dėl dabartinės jų politikos, pamiršdami, kad 1940 m. lietuviai, kaip ir kitos Baltijos tautos, pasidavė sovietų kariuomenei be šūvio ir 50 metų kentėjo okupaciją, tremtį ir nepriteklių.
Istorijoje būna momentų tiek atskiram žmogui, tiek valstybei, kai reikia akimirksniu apsispręsti ir tas apsisprendimas gali ilgam nulemti tolesnę žmogaus ar valstybės ateitį. Ukrainiečiams toks momentas kaip tik ir atėjo.
Lietuva buvo apsisprendusi Kovo 11–ąją ir Sausio 13–ąją. Ar atėjus kitam Lietuvai lemtingam momentui, būsime pasirengę tinkamai apsispręsti?
Tikiuosi, kad taip. Ne todėl, kad mes NATO nariai, o todėl, kad būsime pasirengę gintis patys.
