Su Kauno meru kalbėjomės apie duobėtas gatves, šilumos kainas, paramą „Žalgiriui“, Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos ateitį ir kitas aktualias temas.
Primename, kad A.Kupčinskas į politiką pasuko 2000 m. Tuomet jis tapo Kauno savivaldybės tarybos nariu, Kauno meru pirmą kartą išrinktas 2007 m.
– Vakar paaiškėjo jūsų partijos rinkimų pirmojo turo rezultatai. Ar jie nustebino? Už ką pats balsavote?
– Kaip ir kiekvienuose rinkimuose, reikia užtikrinti slaptumą. Mūsų partija užtikrino demokratiją, bet tai buvo slapti rinkimai. Mane klausinėjo kolegos iš užsienio šalių klausinėjo, ar ne prezidentą rinkome, kadangi ir kandidatai labai rimti, ir rinkimai taip vyko. Natūralu, kad abu politikai pateko į antrą turą.
– Kaip prognozuojate antrojo turo rezultatus?
– Palaukime pirmadienio ir paaiškės.
– Kaip vertinate savo tėvo, konservatoriaus Ryto Kupčinsko, palaikymą Neringai Venckienei. Ar pats irgi nebūtumėte balsavęs už jos teisinės neliečiamybės naikinimą? Ar šeimoje nekyla barnių dėl politikos? (Laura)
– Mano pasirinkimas būtų kitoks. Bet tai nereiškia, kad turime šeimoje ar giminėje pyktis. Neišvengiamai prie Kalėdų ar Velykų stalo papolitikuojame, nebūtinai sutariame visais klausimais.
– Kaip spręsite duobėtų Kauno kelių problemą? Gal galėtumėte įvardinti, kurios gatvės bus tvarkomos pirmiausia? Ar jūsų idėja dėl didesnio kelių fondo sulaukė kitų savivaldybių palaikymo?
– Praeitą savaitę posėdžiavo Savivaldybių asociacija ir visi pritarė, kad toks fondas neišvengiamas, nes kitaip vietinės reikšmės keliai tik blogėja. Mažieji miestai gal mažiau susiduria, juose daugiau magistralinės reikšmės gatvių o didžiuosiuose miestuose sunkiau. Reikalingos kur kas didesnės lėšos, Kaunui kasmet reikėtų 70-80 mln.Lt, o tai reiškia, kad su 10 mln. Lt sunku palaikyti normalią gatvę būklę.
Daugeliui gatvių reikalingas pagrindų sutvirtinimas, bet su tokiomis lėšomis – 10-11 mln.Lt, neišspręsime situacijos.
Tarkim, paaiškėjo, kad Jonavos pr. asfaltas paklotas tiesiai ant smėlio. Kitur yra net 17-18 cm asfalto storis. Jonavos pr. nutiestas sovietmečiu, tad pagrindai yra išvogti, nenustebčiau, jeigu į kuriuos nors sodus nutiestas keliukas. O šis brokas išlenda po dešimtmečių.
Daugeliui gatvių reikalingas pagrindų sutvirtinimas, bet su tokiomis lėšomis – 10-11 mln.Lt per metus, neišspręsime situacijos. Be to, Kaunas yra dviejų upių santakoje, turime daugiausia vietinės reikšmės tiltų, kurių tikrai nesutvarkysime už tiek pinigų, kiek gauname iš Kelių priežiūros fondo.
Jau visą savaitę dirba šešios komandos, tvarkomas Juozapavičiaus pr., Petrausko g., baigiamas Jonavos pr., einama į kitas gatves. Bus gerų darbų ir kitose gatvėse.
– Kodėl Kaune už nekokybiškai atliktus kelių remonto darbus nėra reikalaujama atsakomybės iš rangovų? (Antanas)
– Yra, kodėl nėra? Pernai bendrovė vykdė darbus nekokybiškai ir nebuvo sumokėta 40 tūkst. Lt, nes internautai nufilmavo, kaip darbininkai pila asfaltą į balas.
– Ar užteks vieną kartą ryžto ir kompetencijos paimti paskolas ir profesionaliai suorganizuoti kapitalinį labiausiai apkrautų Kauno gatvių remontą? Paskolų palūkanos šiuo metu tikrai nedidelės. Ar ir toliau tik kosmetiškai lopysite pagrindines Kauno gatves kas pavasarį? (Mindaugas)
– Daugelis skaitytojų dabar mato tik vieną problemą, bet savivaldybė turi skolinimosi limitą, kuris sumažėjęs dėl Kauno „Žalgirio“ arenos statybų, už kurias savivaldybei teks mokėti dar iki 2019 metų. Bet gatves remontuosime ir toliau. O jeigu norėtume idealiai suremontuoti visas gatves, reikėtų vos ne milijardo litų Kaune. Galimybių pasiskolinti tiek savivaldybė neturi.
Norinčiųjų valdyti areną netrūksta, bet kai kalba pasisuka apie krepšinio klubą, susidomėjimas nuslopsta.
– Ar girdėjote, kad Kauno vairuotojai jau ketina streikuoti dėl duobių Kauno gatvėse? Kaip vertinate tokius jų planus? (Algimantas)
– Ir aš streikuočiau. Geriausia būtų streikuoti autostradoje. Bent 50 proc. visų turimų lėšų skyrus autostradai, ir tiek pat vietos keliams, situacija pasikeistų. Vietinės reikšmės kelių tinklas Lietuvoje yra 60 tūkst. km, o magistralinių – 20 tūkst. km, o finansavimas atvirkščiai proporcingas. Aš prisijungčiau prie tokios akcijos.
– Vakar „Ryanair“ pranešė nuo lapkričio 1 d. neva dėl Susisiekimo ministerijos kaltės mažinanti skrydžių iš Kauno. Susisiekimo ministerija sako, kad „Ryanair“ reikalavo išskirtinių sąlygų, su kuriomis sutikti nebuvo galima. Kieno poziciją palaikote jūs? (Paulius)
– Skaičiau tą pranešimą, bet pasigendu detalesnio paaiškinimo. Man nežinomos susitarimo sąlygos. Bet turime pripažinti, kad „Ryainair“ yra kaprizinga kompanija, bet Susisiekimo ministerija gerai žino situaciją. Manau, susitiksime ir kalbėsimės. Nelengva Lietuvai išlaikyti tris oro uostus, konkuruoti su Rygos ir Varšuvos oro uostais, bet, manau, Susisiekimo ministerija turi strategiją, kaip reikia tai daryti, kad kuo daugiau keleivių, turistų atvyktų į Lietuvą.
Mes kaip savivaldybė irgi norėtume daugiau instrumentų. Pvz., Palanga turi „pagalvės“ mokestį, tad ir kiti miestai turėtų tokią galimybę turėti, galėti įsivesti rinkliavą, nes turistai visur naudojasi infrastruktūra, šiukšlina ir pan.
– Ką planuojama daryti su dabartiniais Kauno arenos koncesininkais? (Rimvydas)
– Šiandien buvau susitikęs su Šiaulių banko tarybos pirmininku, kalbėjomės, nes nemažai Ūkio banko įsipareigojimų perėmė Šiaulių bankas. Sutarėme keistis nuolat informacija. Bet lengvų sprendimų nebus. Mūsų rūpestis yra, kad „Žalgirio“ arena sietųsi su „Žalgirio“ klubu. Norinčiųjų valdyti areną netrūksta, bet kai kalba pasisuka apie krepšinio klubą, susidomėjimas nuslopsta.
Mes atidžiai analizuojame visą situaciją, kadangi savivaldybė investavo į areną daugiausia, mums norisi, kad kartu veiktų ir klubas, ir arena.
– Mere, kaip manote, ar miestui reikėtų toliau remti „Žalgirio“ komandą? Arba ar nemanote, jei savivaldybė remia Žalgirį, komanda turėtų informuoti, kam konkrečiai skiriami pinigai? Ką mes žinome, gal dabar didelius atlyginimus sau išsimoka klubo vadovai? (Darius)
– Mes remiame „Žalgirį“, šiemet skyrėme du milijonus litų. „Žalgiris“ labiausiai reprezentuoja miestą, komanda žinoma visame pasaulyje. Mažiau, bet remiame ir kitų sporto šakų klubus. Savivaldybės dėmesys ir parama neišvengiama, nes mūsų sporto rinka ir pati šalis nėra tokia didelė, kad galėtų pritraukti pakankamai investuotojų, kurie išlaikytų komandą. Savivaldybės pastangomis sukurta ypatinga infrastruktūra – Kaune pastatyta arena, sutvarkyta aplinka, tad jos valdytojai turi didesnes galimybes remti komandą.
Aš manau, kad patys fanai turi labiau domėtis, kam skiriamos lėšos.
– Kada prasidės Laisvės alėjos rekonstrukcija? (Donatas)
Šitas vaiduoklis mestas šešėlį visam Kaunui. Reikia imti kraštutinių priemonių. Tie patys vaiduoklio „Respublika“ savininkai skundžia savivaldybės sprendimus šitą pastatą įtraukti į netvarkomų objektų sąrašą.
– Techninis projektas parengtas, statybos leidimas yra, galėtume kad ir dabar skelbti viešųjų pirkimų konkursą. Bet biudžetas stabdo, realiai vertinčiau, kad 2014-2020 m. galima tai būtų padaryti. Belieka vienintelė viltis susijusi su tų metų ES finansine perspektyva, nes vienai savivaldybei tokių lėšų rasti nepavyks. Reikia palaukti, bet Laisvės alėjos rekonstrukcija yra kito ES finansinės perspektyvos finansavimo prioritetas.
– Kada bus atidarytas Girstučio baseinas? (Monika)
– Vandens yra, ten galima plaukioti. Kitą savaitę rengsime Girstučio baseine miesto tarybos posėdį. Bent laikinai jam vadovaus Mindaugas Špokas, dirbęs rengiant Europos krepšinio čempionatą. Artimiausia data – birželio pabaiga, kai vyks Lietuvos atvirasis plaukimo čempionatas, tai tikimės, jis vyks Kaune. Galbūt jame dalyvautų ir mūsų čempionė Rūta Meilutytė.
Darbai baigti visi, vandens yra, reikia tik Valstybinės komisijos leidimo, o savivaldybei – rasti tinkamų darbuotojų, nes tai ne vonią vandens prileisti. Tikimės, kad per kelis mėnesius surinksime komandą, kuri tinkamai prižiūrės baseiną.
– Jūsų iniciatyva perpirkti pastatą-vaiduoklį ir įkurti studentų namus labai sveikintina, bet gal galite šiek tiek plačiau papasakoti kaip ketinate tai padaryti ir koks tai projektas? (Rūta)
– Šitas vaiduoklis mestas šešėlį visam Kaunui. Reikia imti kraštutinių priemonių, nes kitos priemonės nebeveikia. Pritaikėme keturiems vaiduokliams Kaune 4 proc. nekilnojamo turto mokestį, bet ir jis nemokamas. Tie patys vaiduoklio „Respublika“ savininkai skundžia savivaldybės sprendimus šitą pastatą įtraukti į netvarkomų objektų sąrašą.
Jeigu taryba priimtų sprendimą nacionalizuotų statinį, tai priverstų savininkus veikti arba savivaldybė gautų vėzdą, instrumentą veikti. Analogiškai darėme su Dainų slėniu, kino teatru „Romuva“. Rinkos kaina nėra tokia, kokia buvo 2007 metais per nekilnojamo turto bumą. Visuomenė nori radikalių sprendimų šiuo klausimu.
– Susidūriau su absurdo absurdu. Senamiestyje yra „Mažylio gimdymo namai“ juos juosia 4lt/val kainuojanti automobilių statymo zona. Kaip žinia, gimdymas ir reabilitacija trunka 2-3 dienas. Siūlote mokėti už tris dienas po keturis litus už valandą (3x9x4 = 108)? (Paulius)
– Konkrečiai nepasakysiu, kokie yra kiti mokėjimo būdai, bet galima rasti ir pasižiūrėti. Parašykite man el.paštu ir pasidomėsiu. Miesto centre ir senamiestyje didžiausia rinkliava. Bet būtų galima pasižiūrėti, juk šeimos pagausėjimas yra neeilinis įvykis kiekvienoje šeimoje ir galima būtų kitaip į tai žiūrėti.
– Ar Kauno miesto savivaldybė sprendžia jaunimo nedarbą Kauno mieste? (Rūta)
– Savivaldybė nėra ta institucija, kuri konkrečiai sprendžia šią problemą, tam yra Darbo birža ir kitos institucijos. Bet mes turime Jaunimo verslumo programą ir galime taip paskatinti darbo vietų atsiradimą.
– Ką meras ruošiasi daryti dėl profesionalios futbolo komandos atsiradimo Kaune? (Mindaugas)
– Savivaldybė nebus steigėja naujų sporto klubų. Kažkada turėjome stiprią futbolo komandą, kuri puikiai pasirodydavo ir Lietuvoje, ir Europoje, bet to paties bankininko dėka ji priėjo liepto galą. Dabar yra komandų, kurios nori į aukštesnes lygas, o savivaldybė remia iš savo fondų visas komandas, atsižvelgdamos į pasiekimus.
- Ką savivaldybė nuveikė, kad išsaugotų nykstantį Kauno prieškario architektūros medinį paveldą? Kokie konkretūs žingsniai ir finansavimas numatyti? (Donatas)
– Paveldą, ypač medinį, sudėtingiau prižiūrėti ir išlaikyti, reikalingas didesnis finansavimas, bet esame sudarę sutartį su VDU, kuris įvertino visą Kauno medinį paveldą ir tai bus pagrindas gauti lėšų iš ES jam tvarkyti. Pastaruoju ES finansavimo laikotarpiu savivaldybė daugiau dirbo su vienuolynais ir tai buvo ne medinis paveldas.
– Kokie merijos planai siekiant populiarinti Kauną Europos mastu? (Laurynas)
– Kaunas pelnė Europos vėliavą. Kažkada miestas buvo sveikas miestas, remiamas iš įvairių europinių iniciatyvų. Miestas siekia tapti Europos žaliąja sostine, nors 2015 metais mums nepavyko, kai teko konkuruoti su Liublijana, Dublinu, Kopenhaga. Bet rankų nenuleidžiame.
– Kokių žingsnių imsitės, kad būtų pritrauktos didesnės investicijos iš ES fondų? (Donatas)
– 2007-2013 metų finansinė perspektyva parodė, kad palyginti su kaimynais, Lietuvoje regioninei politikai skiriamas per menkas dėmesys, Lietuvoje tik 11 proc. paramos per regionus perskirstoma, o kaimyninėse šalyse daugiau nei dukart tiek. Dabar planuojama tą skaičių didinti 15 proc. Bet mažieji miestai neturėtų konkuruoti su didžiaisiais, nes jų kitos problemos, kiti projektai reikalingi, turėtų būti dalis lėšų skiriama būtent didiesiems miestams.
Besibaigiantis finansavimo laikotarpis taip pat parodė, kad Kaunas visose programose dalyvavo. Todėl žiniasklaidoje pasirodžiusi informacija, kad Kaunas dalyvauja vangiai, neatitinka realybės. Bet dabar galimybės didesnės, kompetencija pakilusi. Tik reikia žiūrėti prioritetų. Matau, kad savivaldybes domina susisiekimo infrastruktūra ir pan., o visiškai nesidomi, tarkim, užterštų teritorijų valymu, nes esą išvalius kokios nors buvusios gamyklos teritoriją nėra ką žmonėms parodyti kaip darbo rezultatą.
– Kodėl Petrašiūnų elektrinės projektą atiduodate Lietuvos elektrinei? Pelningas projektas atiduodamas privačiam investuotojui, o ne pats miestas imasi iniciatyvos jį įgyvendinti. (Jurgis)
– Niekas nieko kol kas neatidavė. Gaila, kad Valstybinė kainų ir energetikos kontrolė komisija panaikino pirmąjį biokuro aukcioną. Kai kurie konkurentai pateikė dokumentus su klaidomis tyčia ir dėl to buvo panaikinta, nes liko tik Kauno energija, dalyvavusi savarankiškai.
Kauno taryboje buvo iškeltas klausimas, kad Kauno energija turėtų tame projekte dalyvauti viena, bet tam reikia per šimto milijonų litų. Patvirtinome naują Kauno energijos investicijų planą iki 2015 metų ir jeigu nepavyks susitarti su Lietuvos energija, tuomet, matyt, pati Kauno energija tą projektą įgyvendins.
– Kada bus iškraustomi seni nevažiuojantys grabai iš kiemų, kaip vilniečiai tai padarė?
– Kraustome juos. Seniūnai vaikšto po kiemus, bet ir žmonės turėtų būti aktyvūs – fotografuoti, pranešti. Surašomi protokolai, policija ieško savininko, jeigu jis nerandamas ar pats nesusitvarko, tuomet savivaldybės pareigūnai nutempia. Vykdome tokias pačias akcijas, kaip ir Vilnius.
Dabar ėmėmės kioskų, kurie niokoja miesto vaizdą. Jie statyti seniai, nenaudojami, tapo jaunimėlio landynėmis. To ėmėsi Viešosios tvarkos pareigūnai, bet ratas apsisuks ir vėl bus grįžta prie apleistų ir nenaudojamų automobilių.
– Jūsų pozicija dėl šilumos ūkio pertvarkos – kad neliktų monopolio. Kodėl tuomet mieste nepritariate kogeneracinės šiukslių deginimo jėgaines statyboms ir pastarąją planuojama statyti rajone, kur nėra tiesioginio prisijungimo prie tinklų? (Audrius)
– Tai nėra visai tikslu. Šiandien gavau kvietimą iš Fortum bendrovės, kuri atidaro gegužės vidury atliekų deginimo gamyklą Klaipėdoje. Panašių planų turi ir Kaune ši kompanija, bet tai būtų Kauno LEZ, o ne savivaldybės teritorijoje. Iš Kauno savivaldybės pusės nėra jokių trukdžių, daugiau klausimų kelia Kauno rajono savivaldybė.
Reikia užsitikrinti konkurencingą šilumos kainą, nes esame priklausomi nuo Kauno termofikacinės elektrinės, kuri žadėjo kur kas mažesnes kainas ateidama į Kauną. Biokuras yra išsigelbėjimas mažesnėms savivaldybėms, bet Kaunui sunku vien tik biokuru šildyti miestą.
Man pačiam teko aplankyti ne vieną atliekų tvarkymo įmonę pasaulyje, tą technologiją žinau.
– Ar neplanuojate imtis panašių priemonių kaip klaipėdiečiai, kad surinktumėte daugiau mokesčių į miesto iždą? Kalbu apie tą situaciją, kai Kauno rajono gyventojai dirba Kaune, o jų visi mokesčiai atitenka rajonui.
– Tų idėjų yra, tik ar verta visas jas garsiai skelbti? Mes esame priėmę atitinkamus sprendimus, tarkim, vaikų priėmimo į darželius tvarką, pagal kurią pirmenybę turi tie, kur bent vienas iš tėvų yra deklaravęs gyvenamąją vietą Kaune. Nes neretai pasitaiko taip, kad vaikų gyvenamoji vieta deklaruota pas senelius, gyvenančius mieste, o tėvai gyvena rajone ir jų mokami mokesčiai nukeliauja į rajono biudžetą.
- Kada spręsite klausimą dėl ASA vadovo A.Puidoko? Kiek gali šis asmuo terorizuoti žmones ir toliau nebaudžiamas dirbti? Ar vėl reikės surinktą medžiagą paviešinti internete?
- Savivaldybė bandė spręsti klausimą, bet gaila, kad taryba prieš metus nepritarė jo atleidimui ir teismų procesas pasisuko taip, kad jis grąžintas į darbą. Tokiai įmonei turėtų vadovauti aktyvesnis, inovatyvesnis žmogus. Bet taryba jo atleidimui nepritarė, nors jis reikalavo tik išmokėti atostoginius. Tarybos nariai nusprendė, kad įtariamuoju tapęs žmogus turi būti atleistas be jokių išeitinių.
Bet jeigu yra kitų piktnaudžiavimo atvejų, prašome pateikti savivaldybės administracijos direktoriui. Kaip jau esame sulaukę panašių pranešimų dėl kitų valdininkų, kurie tikrinami ir imamasi priemonių.
– Sugedus automobiliui teko pavažinėti mikroautobusais. Įsitikinau kad ši Kauno transporto sritis visiškai nekontroliuojama, mano paskaičiavimais apie 70 procentų mokesčių yra nuslepiama. Kas daroma ar planuojama daryti šiuo klausimu? (Algis)
– Miesto viešasis transportas yra opi problema, reikalaujanti didelių sąnaudų. Konkurencija tarp miesto autobusų ir troleibusų bei privataus transporto didėja, bet nėra lygiavertė. Mokesčių inspekcija galėtų daugiau dėmesio skirti. Tarybos nariai patys vykdė savaitgaliais stebėjimus ir užfiksavo, kad 70-80 proc. atvejų mikroautobusuose neduodami bilietai. O miesto transporte galioja el.bilietai. Mes planuojame pertvarką, tik gal ne taip chaotiškai, kaip Vilniuje.
Galbūt ir privačiame transporte galėtų galioti el.bilietas. Nes dabar sunku ir keleivių srautus sukontroliuoti, ypač jei bilieto neduoda. Yra galimybių išplėtoti el.bilieto sistemą, tuomet ir keleivių srautus būtų lengviau sekti.
– Girdėjau, kad Vilniuje pensininkai visuomeniniu transportu važinėja už pusę bilieto kainos. Jei tai tiesa, kodėl Kaune nepadaroma tokių lengvatų? (Antanas)
– Visos lengvatos skaičiuojamos ir nukreipiamos į miesto biudžetą. Kauno taryboje buvo siūloma palaipsniui keisti amžių, nuo kada būtų galima važinėti su nuolaida, bet tam tarybos nariai nepritarė. Visi supranta, kad už tai teks sumokėti iš miesto biudžeto.
Kol kas biudžetas nėra pakankamas, o kiekviena lengvata turi būti apmokėta. Jeigu pavyktų išsikapstyti iš skolų, galbūt tada. Žinau Vilniaus situaciją, viešojo transporto įmonės skolas.
– Koks bus Kauno halės ir apleisto pastato-vaiduoklio, viešbučio „Britanica“ likimas?
– Eina kalbos su Lietuvos sporto universitetu. Halės situacija nėra gera, reikia per milijono litų per metus, kad galėtume ją išlaikyti. Lietuvos sporto universitetas norėtų perimti ir naudotis sporto baze savo studentų reikmėms. Jie planuotų į halę investuoti europines lėšas, o mes pritartume minčiai, kad turi apsispręsti pats universitetas dėl tų darbų finansavimo, nes miestui per sunku išlaikyti visas sporto bazes.
Dėl „Britanicos“, tai jo savininkai kreipėsi į teismą dėl to, kad savivaldybė įtraukė šį vaiduoklį į neprižiūrimų pastatų sąrašą, nenorėdami mokėti didžiausio nekilnojamo turto mokesčio.
