Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

15min paaiškina: kam homoseksualams reikalingos eitynės Vilniaus centre?

LGBT aktyvistai
AFP/„Scanpix“ nuotr. / LGBT aktyvistai
Šaltinis: 15min
63
Skaitysiu vėliau
A A

Šią savaitę Lietuvoje vykstantį „Baltic Pride“ festivalį šeštadienį vainikuos lesbiečių, gėjų, biseksualių ir translyčių asmenų (LGBT) bei juos palaikančių eitynės Vilniaus centre. Lietuvos visuomenėje šios eitynės vis dar yra apipintos mitais ir klausimais.

15min atsako į svarbiausius klausimus, susijusius su šiomis eitynėmis, jų idėjomis ir istorija.

Suprasti akimirksniu

  • LGBT bendruomenė eitynėmis siekia atkreipti dėmesį į savo problemas
  • Pagrindinės problemos - homofobiškos Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostatos bei teisės į partnerystę neturėjimas
  • Eitynėse gali dalyvauti visi norintys
  • Tikimasi pritraukti apie tūkstantį dalyvių

Kodėl organizuojamos šios eitynės? Kam jos reikalingos?

Pasak Lietuvos gėjų lygos (LGL) Žmogaus teisių politikos koordinatoriaus Tomo Vytauto Raskevičiaus, eitynių tikslas – atkreipti dėmesį į iššūkius, su kuriais Lietuvoje susiduria LGBT bendruomenės nariai.

„Šių metų festivalis siekia atkreipti dėmesį į dvi pagrindines problemas. Pirma problema – tai, kad Lietuvoje galioja „homoseksualumo propagandą“ draudžiantis įstatymas. Antra problema – siekis paskatinti visuomenės diskusiją apie galimybę tos pačios lyties šeimoms teisiškai įtvirtinti savo santykius“, – 15min sakė T.V.Raskevičius.

LRT nuotr./ Tomas Raskevičius
LRT nuotr./ Tomas Raskevičius

Ar Lietuvoje vyks LGBT eitynės, ar paradas? Kuo skiriasi eitynės nuo parado?

Lietuvoje vyks būtent eitynės. Eitynėmis siekiama apskritai atkreipti dėmesį į LGBT problemas ir išreikšti tam tikrus politinius reikalavimus, humoro, teatrališkų elementų jose vengiama.

Tuo tarpu kitose šalyse vykstantys paradai išskirtinių politinių reikalavimų dažniausiai neturi, jų tikslas – tiesiog pasilinksminti.

baltic pride
2016 m. „Baltic pride“ maršrutas

Ar eitynėse dalyvaus tik gėjai?

Eitynėse dalyvaus ne tik gėjai, bet ir kiti LGBT bendruomenės atstovai – lesbietės, biseksualai ir translyčiai asmenys. Be to, eitynės Lietuvoje, kaip ir kitose pasaulio šalyse, sukvies ir daug heteroseksualių asmenų, kurie savo dalyvavimu išreikš paramą LGBT bendruomenės siekiamiems tikslams.

Ar eitynėse gali dalyvauti kiekvienas norintis?

Taip, eitynėse gali dalyvauti kiekvienas norintis. Išankstinė registracija nereikalinga.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Homoseksualų eitynės Los Andžele
AFP/„Scanpix“ nuotr./Homoseksualų eitynės Los Andžele

Kada eitynių pradžia ir koks jų maršrutas?

Žmonės Gedimino prospekto atkarpoje ties Lukiškių aikšte (tarp J. Tumo-Vaižganto ir Vasario 16-osios gatvių) kviečiami rinktis šeštadienį 12 val. Eitynės prasidės 13 val. Iš pradžių kolona judės Gedimino prospektu link Katedros aikštės. Pasiekusi Katedros aikštę kolona pasuks link Bernardinų sodo. Čia eitynės ir užsibaigs, bus sakomos eitynes užbaigiančios kalbos.

Kiek eitynės kainuos mokesčių mokėtojams?

Pačios eitynės nekainuos nieko. Mokesčių mokėtojams kainuos tik jų dalyvių apsauga.

„Mokesčių mokėtojai neprisideda prie eitynių organizavimo, nes mūsų organizacija negauna jokios paramos iš valstybės biudžeto. Visos lėšos yra surinktos iš užsienio fondų bei įvairių savanoriškų dotacijų. Mokesčių mokėtojams eitynės kainuoja tik tiek, kiek Lietuvoje kainuoja homofobija. Turiu omenyje tai, kad jie sumoka už policijos darbą eitynių metu, siekiant užtikrinti viešąją tvarką ir saugumą“, – sako T.V.Raskevičius.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./LGBT bendruomenės paradas Kijeve 2015 metų vasarą
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./LGBT bendruomenės paradas Kijeve 2015 metų vasarą

Kiek dalyvių dalyvaus eitynėse?

Pasak T.V.Raskevičiaus, savivaldybė išdavė leidimą rengti eitynes, kuriose dalyvautų iki 1000 dalyvių, tad šis skaičius viršytas nebus, bet tikimasi pasiekti jam artimą skaičių.

Kokie žymūs asmenys dalyvaus eitynėse?

Pasak T.V.Raskevičiaus, eitynėse dalyvauti yra pažadėję dainininkas Vaidotas Baumila, TV laidų vedėjas Richardas Jonaitis, taip pat kai kurie politikai – konservatorius Mykolas Majauskas, liberalai Aušrinė Armonaitė, Vincas Jurgutis, Dalia Kuodytė, socialdemokratė Aušrinė Marija Pavilionienė.

„Žymių žmonių gali būti ir daugiau, kadangi tragiški savaitgalio įvykio daug kam suveikė kaip paskata dalyvauti eitynėse. Čia tik pavardės, kurias aš žinau“, – pažymėjo T.V.Raskevičius.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Vaidas Baumila
Luko Balandžio / 15min nuotr./Vaidas Baumila

Kokių politinių tikslų Lietuvoje siekia LGL?

T.V.Raskevičiaus teigimu, politiniai tikslai sutampa su eitynių tikslais. LGL tikslas – pasiekti, kad būtų panaikintas Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo straipsnis, kuris neigiamą poveikį nepilnamečiams darančiai viešajai informacijai priskiria informaciją, „kuria niekinamos šeimos vertybės, skatinama kitokia, negu Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtinta, santuokos sudarymo ir šeimos kūrimo samprata“.

LGL traktuoja, kad šis straipsnis yra nukreiptas prieš LGBT bendruomenę.

Kitas politinis tikslas, kurio siekia LGL, – tos pačios lyties asmenų partnerystės instituto sukūrimas Lietuvoje. Lietuvoje tos pačios lyties asmenų partnerystę numatančias Civilinio kodekso pataisas Seime 2015 m. buvo įregistravę Liberalų sąjūdžio ir Socialdemokratų partijų frakcijų nariai, tačiau jos priimtos nebuvo. LGL siekia grąžinti šio klausimo svarstymą į politinę darbotvarkę.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Airijoje istorinis referendumas dėl tos pačios lyties santuokų
AFP/„Scanpix“ nuotr./Airijoje istorinis referendumas dėl tos pačios lyties santuokų

Kaip LGBT eitynės Lietuvoje vyko seniau?

Pirmosios LGBT eitynės Lietuvoje įvyko 2010 m. ir pasižymėjo neramumais. Tada jos vyko Upės gatve, jose dalyvavo apie 100 dalyvių. Nuo minios protestuotojų dalyvius saugojo didžiulės policijos pajėgos. Dalyviai į eitynių zoną buvo saugiai atvežti autobusu, kad būtų išvengta susidūrimų su priešininkais, apsiginklavusiais akmenimis ir buteliais.

Policija netgi buvo priversta panaudoti dujų užtaisus. Pasitelktos ir specialiosios pajėgos, kurios buvo pasiruošusios panaudoti elektrošoką ir gumines lazdas. Prie tvorų, saugojusių dalyvius, buvo prijungta elektros šoko įranga.

Prieš eitynes protestuoti susirinko margas politikos marginalų būrys – Vytautas Šustauskas, Stanislovas Buškevičius, Mindaugas Murza, Kazimieras Uoka, Petras Gražulis, Algirdas Paleckis.

Pasibaigus eitynėms kilo minios susirėmimai su policija. Buvo išlaužta apsauginė tvora, P.Gražulis su K.Uoka peršoko aptvėrimus. Policija panaudojo ašarines dujas, iš minios pasipylė plytų gabalai, kelio ženklų dalys ir kiti po ranka pasitaikę daiktai.

Antrosios LGBT eitynės Lietuvoje vyko 2013 m. Gedimino prospekte. Nors šįkart nebuvo tokios akmenų ir butelių krušos kaip prieš trejus metus, o patys dalyviai pripažino, kad renginys vyko kur kas tolerantiškesnėje atmosferoje, policija vis tiek turėjo nemažai darbo.

Eitynėse dalyvavo daugiau negu pusė tūkstančio žmonių. Dalis jų važiavo Lietuvos gėjų lygos ir klubo „Soho“ autobusai, kiti, nešini didžiuliu plakatu su užrašu „Baltic Pride 2013“, plakatais su šūkiais apie žmogaus teises, vėliavėlėmis ir balionais, apsigaubę vaivorykštės spalvų vėliavomis ir pasipuošę atitinkama simbolika puoštais marškinėliais, ėjo pėsčiomis. Iš autobusų sklido muzika, dalyviai skandavo frazes apie žmogaus teises ir kėlė nemažai triukšmo tarškynėmis.

Andriaus Vaitkevičiaus / 15min nuotr./Gėjų eitynių priešininkai
Andriaus Vaitkevičiaus / 15min nuotr./Gėjų eitynių priešininkai

Uniformuoti pareigūnai visą koloną lydėjo kone kilometrą nuo eitynių pradžios iki Lukiškių aikštės, tramdė įsiaudrinusius protestuotojus, o galiausiai sulaikė bemaž 30 žmonių. Nuo protestuotojų nukentėjo vienas policininkas.

Kuo šių metų eitynės skiriasi nuo buvusių eitynių?

T.V.Raskevičius pažymi, kad šiemet organizatoriai pirmą kartą nesusidūrė su institucinėmis ir teisinėmis kliūtimis organizuodami renginį, todėl turėjo laiko ir pajėgumų susitelkti ties festivalio žinute ir turiniu.

„Šiemet pirmą kartą turime du konkrečius reikalavimus, kurių siekiame eitynėmis. Be to, šių metų festivalis turtingas ne tik politine, bet ir kultūrine dimensija. Šalia eitynių vyksta daug kitų renginių, kuriais siekiama atkreipti visuomenės dėmesį ir telkti bendruomenės narius“, – sako T.V.Raskevičius.

Komentarai: 63
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min