Trečiadienį po pietų Marijampolės apskrities viršininko administracijoje susirinkusi darbo grupė sprendė, kaip keisti Marijampolės specialiųjų globos namų (MSGN) nuostatus. Tai daryti būtina vykdant Valstybės kontrolės nurodymą, nes minėti nuostatai surašyti taip, kad globa teikiama išskirtinei asmenų grupei – senyvo amžiaus ir neįgaliems dvasininkams bei pasauliečiams Bažnyčios darbuotojams. Pasak MSGN direktorės Vidutos Bačkerienės, šiuo metu globos namuose gyvena 30 asmenų, daugumai jų – gerokai per 80 metų.
Senatvės sulaukusiems Bažnyčios tarnams prieš dvejus metus Marijampolėje už valstybės ir Vilkaviškio vyskupijos lėšas pastatytuose globos namuose, išlaikomuose mokesčių mokėtojų, sukurtos šešiskart geresnės gyvenimo sąlygos nei analogiškose mūsų krašto globos įstaigose.
Daugiau globos ir pinigų
Globos namai įkurti 1325 kvadratinių metrų ploto naujame pastate, kuriame vienu metu gali glaustis 45 asmenys. Dauguma gyventojų – kunigai. Jie kambariuose įsikūrę po vieną. Kiti globotiniai vieną kambarį dalijasi trise.
Pernai atliekant auditą gyventojų čia buvo dar mažiau – 18. Juos prižiūrėjo 23 globos namų darbuotojai. Faktinis personalo ir gyventojų santykis buvo 1,36 etato vienam globotiniui. Tai 2,8 karto daugiau nei vidutiniškai kitose Marijampolės apskričiai pavaldžiose senų žmonių globos įstaigose.
Išlaidos vienam MSGN gyventojui net 6,5 karto didesnės nei kitur. 2007-aisiais apskričiai pavaldžiose senų žmonių socialinės globos įstaigose einamosios išlaidos, vidutiniškai tenkančios vienam gyventojui per mėnesį, siekė 1553 litus. Tuo metu Bažnyčios tarnams globoti skirta 10062 litai vienam asmeniui.
Dvigubai daugiau nei kainuoja brangiausi dviejų kambarių apartamentai Gerontologijos ir reabilitacijos centre Vilniuje. Šiame centre gyvenantys kraštui itin nusipelnę žmonės arba pajamų turintys piliečiai, pageidaujantys geresnių sąlygų, už papildomas paslaugas susimoka patys.
Sprendžia vyskupai
Nors MSGN nuolat yra 10-20 laisvų vietų, joks asmuo be vyskupo leidimo negali apsigyventi šioje valstybinėje įstaigoje. Pageidaujantieji privalo raštu kreiptis į savo vyskupijos kuriją ar vyskupijos įgaliotą įstaigą. Po to vyskupijos komisija savo išvadas ir dokumentų kopijas perduoda Globos tarybai. Ji priima galutinį sprendimą dėl apgyvendinimo globos namuose.
Šią su Lietuvos įstatymais prasilenkiančią tvarką auditoriai pareikalavo pakeisti. „MSGN nuostatuose įtvirtinta daug teisių Vilkaviškio vyskupijos kurijai dėl globos namų veiklos, valdymo, socialinių paslaugų poreikio nustatymo, nors Socialinių paslaugų įstatyme teigiama, kad jų valdymo institucijos yra tik valstybinės institucijos ir savivaldybės“, – pabrėžiama Valstybės kontrolės ataskaitoje.
Nuolaidžiavo valdininkai
Minėtus nuostatus, kuriais buvo įtvirtinta vyskupų valdžia sprendžiant, kam reikia globos ir kas gali apsigyventi MSGN, patvirtino Marijampolės apskrities viršininko administracija, suderinusi juos su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, kuriai tuo metu vadovavo Vilija Blinkevičiūtė.
Ministerijos ir apskrities valdininkai neprieštaravo tokiems nuostatams, nors Kanonų teisės reikalavimai, Vilkaviškio vyskupo dekretai netaikomi biudžetinių įstaigų veiklai reglamentuoti.
Lietuvoje veikia apie 100 globos įstaigų. Aštuonios jų pavaldžios apskritims (1723 globotiniai), 55 priklauso savivaldybėms (2169), 35 – visuomeninėms organizacijoms ir parapijoms (857) ir 3 kitos įstaigos: „Tremtinių namai“, Gerontologijos ir reabilitacijos centras bei MSGN. Tik MSGN sukurtos išskirtinės, nė vienam kitam Lietuvos gyventojui, išskyrus Bažnyčios tarnus, neprieinamos globos sąlygos.
