A.Brazausko mirties ketvirtinės: artimieji pagaliau išgirdo jautrų Vilniaus kunigo žodį

SPECIALI ALGIRDUI BRAZAUSKUI SKIRTA RUBRIKA

KOKĮ TESTAMENTĄ A.BRAZAUSKAS PALIKO DUKROMS

Primename, kad vyskupams nusprendus neleisti pagerbti A.Brazausko kūno Vilniaus arkikatedroje dauguma velionio artimųjų laidotuvių dieną meldėsi Kaišiadoryse, o ne Vilniuje.

Todėl ketvirtinių mišios Vilniuje, o ne Kaišiadoryse, buvo kiek netikėtos.

Į pamaldas minint keturias savaites nuo mirties vilkintys gedulo drabužiais atvyko Kristina Brazauskienė, prezidento dukros su šeimomis, taip pat Seimo, Vyriausybės ir ES institucijų nariai. Į mišias susirinko ir daug eilinių vilniečių.

Prezidento atminimo pagerbti atvyko politikai ir buvę bendražygiai Vilija Blinkevičiūtė, Justinas Karosas, Česlovas Juršėnas. Į šv.Mišias su antrosiomis pusėmis taip pat atėjo Europos Parlamento atstovas Zigmas Balčytis, Kazys Bobelis, Bronius Bradauskas.

Prisiminė A.Brazausko nuopelnus ir laidotuvių užkulisius

Bažnyčioje susirinkę A.Brazausko artimieji ir bendražygiai dar kartą prisiminė ne tiktai velionio nuopelnus, bet ir jo laidotuvių užkulisius, rašo dienraštis „Lietuvos rytas“.

Šios mišios nei savo atmosfera, nei susirinkusiųjų paminėti A.Brazausko minia žmonių nė kiek nepriminė tų, kurios liepos 1–ąją, laidotuvių dieną, buvo laikytos apytuštėje Vilniaus arkikatedroje.

„Šįkart tai buvo ne paprastos mišios, o tikros iškilmės”, – kalbėjo ne vieną dešimtmetį kartu su A.Brazausku dirbęs artimas jo bendražygis, Seimo vicepirmininkas Česlovas Juršėnas.

Kunigų pozicijos išsiskyrė?

Dienraštis primena, kad laidotuvių dieną mišias Vilniaus arkikatedroje aukojęs kardinolas Audrys Juozas Bačkis kalbėjo apie A.Brazausko komunistinę praeitį, bet atkreipė dėmesį, kad jis skatino vengti aštrių sprendimų: „Pagal savo supratimą jis siekė, kad visi lietuviai, nepaisant jų praeities, rastų savo vietą nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvos valstybėje, tad tapo ypatinga atrama tiems, kuriuos buvo prislėgusi kolaboravimo našta.”Pagal savo supratimą jis siekė, kad visi lietuviai, nepaisant jų praeities, rastų savo vietą nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvos valstybėje, tad tapo ypatinga atrama tiems, kuriuos buvo prislėgusi kolaboravimo našta.

Tuo tarpu ketvirtinių mišias aukojęs kunigas R.Doveika sakė, kad A.Brazauskas buvo Lietuvos žmonių, visos tautos ir todėl – santarvės prezidentas.

Be to, kunigas teigė, jog velionis nenutolo nuo Bažnyčios, nuolat buvo šalia jos.

Šie kunigo žodžiai sugraudimo daugelį A.Brazausko artimųjų ir bendražygių, kurie galbūt tikėjosi panašaus pamokslo Arkikatedroje, į kurią velionio karstas nebuvo įleistas.

A.Brazauskas pagerbtas ir giesmėmis

Skambant vargonams, giesmes giedojo A.Brazausko bičiuliai garsūs Lietuvos solistai Virgilijus Noreika, Eduardas Kaniava ir artimai su velioniu prezidentu bendravusio dainininko Vladimiro Prudnikovo duktė Ieva Prudnikovaitė.

Po mišių visus susirinkusiuosius K.Brazauskienė pakvietė į gedulingą vakarienę. Ji buvo surengta našlei priklausančiame Vilniaus viešbutyje „Crowne Plaza”.

Daugelis negalėjo pamiršti to, kad laidotuvėse taip ir nepasirodė amžinas velionio prezidento oponentas, konservatorių patriarchu vadinamas Vytautas Landsbergis.

Algirdui Brazauskui – Vytautas Landsbergis

Prezidento našlė Kristina Brazauskienė prasitarė, jog kitą dieną po laidotuvių V.Landsbergį sutiko Antakalnio kapinėse.

Lydimas apsaugininkų jis buvo atėjęs prie prezidento kapo – atnešė vainiką su užrašu „Algirdui Brazauskui – Vytautas Landsbergis” ir uždegė žvakutę.