„Nesutinku su nuostata, kad tik Kultūros ministerija atsakinga už visą Valdovų rūmų atkūrimo projekto kontrolę. Buvo daugybė institucijų, kurios privalėjo kontroliuoti. Teko susipažinti su daugybe dokumentų ir, tarkim, 2002 metais Viešųjų pirkimų tarnyba konstatavo, kad neaptikta didelių pažeidimų. Dabar jau kalbama kitaip“, – sakė ministras.
Anot A.Gelūno, tenka konstatuoti, kad buvusios Vyriausybės padarė daug grubių klaidų, tad dabar pagrindinis ministerijos siekis yra imtis priemonių, jog panašių klaidų būtų išvengta ateityje. „Daug metų projektas buvo vykdomas neturint konkrečios sąmatos, tad mūsų užduotis yra užtikrinti, jog tokia sąmata pagaliau atsirastų, ji būtų kuo tikslesnė ir atitiktų šios dienos statybos, restauracijos darbų kainas“, – sakė kultūros ministras.
Ministras žada, kad norint padėtį taisyti bus bendradarbiaujama su Valstybės kontrole, Viešųjų pirkimų tarnyba. A.Gelūno manymu, Valdovų rūmai – didžiausias investicinis Nepriklausomos Lietuvos projektas, kokių iki tol nebuvo vykdoma, tad yra ir objektyvių priežasčių, kodėl kai kurios išlaidos taip išaugo. „Kaltinimas, kad archeologiniai darbai užtruko ar kainavo ne tiek, kiek numatyta, yra pamatuotas tik iš dalies, nes kasinėjant tokioje vietoje, kaip Katedros aikštė ir Gedimino kalno papėdė, prognozuoti, ką ten iškasi ar kiek užtruksi, yra neįmanoma“, – teigė ministras.
Kada Valdovų rūmai bus baigti ir kiek tai dar kainuos, A.Gelūnas neatsakė. Anot jo, dabar atliekama išsami analizė, kuri leis į tuos klausimus atsakyti. „Valdovų rūmai vis dėlto stovi ir mūsų pareiga yra užtikrinti ne tik darbų kontrolę, bet ir jų tąsą, kad rūmai pagaliau būtų atviri visuomenei ir duotų pelną. Kad ir kokios rūsčios būtų Valstybės kontrolės išvados, Kultūros ministerija tikrai neketina projekto vilkinti. Pačioje valstybės širdyje esantis pastatas privalo atlikti tą funkciją, kuri jam buvo numatyta“, – sakė kultūros ministras.