Lietuvos premjeras taip pat užsiminė apie Lietuvos planus statyti suskystintųjų dujų terminalą.
„Lietuvos premjeras pasidžiaugė, kad susitvarkė pieno produktų tiekimo į Rusiją reikalai, ir pasiūlė Rusijos Vyriausybės vadovui, reaguojant į „pokyčius pasaulio dujų rinkoje, kalbėtis su „Gazprom“ apie kainų modernizaciją“, – pranešė premjero Spaudos tarnyba.
Susitikimo pradžioje Rusijos premjero Novo–Ogariovo rezidencijoje, esančioje netoli Maskvos, V.Putinas sakė, kad dvišalės prekybos apimtys yra neblogos, bet reikalai galėtų būti geresni. Rusijos premjeras žadėjo, kad bus aptarti visi rūpimi klausimai, ir priminė, jog tai pirmas Lietuvos ir Rusijos premjerų susitikimas po 6 metų pertraukos.
Lietuvos Vyriausybės vadovas padėkojo išsprendus pieno produktų eksporto į Rusiją klausimą ir išreiškė viltį, kad šios produkcijos tiekimą į Rusiją pavyks padidinti.
„Norėčiau padėkoti, kad klausimas dėl pieno produkcijos išspręstas. Manau, ji labai geros kokybės, yra daug jos mėgėjų ir Maskvoje, ir Sankt Peterburge, ir kituose Rusijos regionuose“, – sakė Lietuvos premjeras.
Kviečia į Lietuvą
V.Putinas susitikimo pradžioje taip pat prisiminė, kad yra tapęs sambo atvirojo čempionato, kuris vyko Lietuvoje, čempionu.
A.Kubilius pakvietė V.Putiną į Vilniuje vyksiantį Baltijos jūros valstybių tarybos posėdį ir sakė negalįs pažadėti sambo čempionato, bet žadėjo pasivažinėjimą dviračiais. Atvykti į šį susitikimą birželio pradžioje jau pažadėjo Vokietijos kanclerė Angela Merkel.
Vasario mėnesį Suomijoje su V.Putinu buvo susitikusi Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė.
A.Kubilius atmetė V.Putino pasiūlymą dalyvauti Kaliningrado AE projekte
Premjeras A.Kubilius pareiškė V.Putinui, kad Lietuva neketina prisidėti prie atominės elektrinės (AE) Kaliningrado srityje projekto.
„Aš išsakiau susirūpinimą dėl Kaliningrade planuojamos statyti elektrinės, kai kurių ekologinių problemų. Sutarėme, kad ir į tai bus atsakoma, atsižvelgiama“, – po susitikimo žurnalistams Maskvoje sakė A.Kubilius.
„Labai aiškiai suformulavome, kad neketiname dalyvauti Kaliningrado AE statyboje, mes statome savo“, – pridūrė premjeras.
Rusija teigia, kad Kaliningrado AE pirmasis blokas pradės veikti 2016, antrasis – 2018 metais. Lietuva savo ruožtu šiemet ketina paskelbti strateginį investuotoją į Lietuvoje planuojamą statyti naują branduolinę jėgainę.
Kiek anksčiau penktadienį V.Putinas susitikime su A.Kubiliumi teigė, kad Maskva yra pasirengusi užsienio partneriams pateikti visus paaiškinimus dėl Rusijos planų Kaliningrado srityje statyti AE.
„Aš girdėjau susirūpinimą, kurį išsako kai kurie mūsų kolegos dėl atominės energetikos vystymo Rusijos šiaurės vakaruose, o tiksliau Kaliningrado srityje. (Mes – BNS) pasirengę tai aptarti ir į visus klausimus pateikti būtinus paaiškinimus“, – sakė V.Putinas.
Rusija tariasi dėl „Orlen Lietuva“ pirkimo
V.Putinas penktadienį pakartojo, kad Maskva tariasi su Lenkija dėl Lietuvoje veikiančios naftos perdirbimo bendrovės „Orlen Lietuva“ pirkimo, teigia A.Kubilius.
Apie neva vykstančias derybas dėl naftos perdirbimo bendrovės „Orlen Lietuva“ pirkimo V.Putinas pareiškė ir per pokalbį su Lietuvos prezidente D.Grybauskaite.
Anot jo, pokalbis šia tema nebuvo išplėtotas, nes A.Kubilius pareiškė turintis Lenkijos vyriausybės patikinimą, jog jokios derybos dėl „Orlen Lietuva“ (buvusi „Mažeikių nafta“) pardavimo nevyksta.
„Buvo pakartota iš Rusijos pusės ta pati nuostata, kad jie tariasi dėl „Mažeikių naftos“ pirkimo“, – po pokalbio su V.Putinu jo rezidencijoje netoli Maskvos Lietuvos žurnalistams sakė A.Kubilius.
„Aš pasakiau labai aiškiai, kad mes iš Lenkijos vyriausybės turime aiškius pasakymus, kad jie šiuo metu nesidera dėl jokio pardavimo, ir nėra ką čia diskutuoti“, – tvirtino A.Kubilius.
BNS paprašytas patikslinti, ar Rusijos premjeras kalbėjo apie veiksmus, ar tik apie ketinimus, A.Kubilius sakė, jog „buvo bandoma pasakyti, kad lyg ir daromi veiksmai“.
Apie neva vykstančias derybas dėl naftos perdirbimo bendrovės „Orlen Lietuva“ pirkimo V.Putinas pareiškė ir per pokalbį su Lietuvos prezidente D.Grybauskaite šių metų vasarį Suomijoje.
„PKN Orlen“ 2006 metais įsigijo 84 proc. įmonės akcijų už 2,34 mlrd. JAV dolerių, įveikęs konkurentus – Rusijos „Lukoil“ ir TNK–BP bei Kazachstano „Kazmunaigaz“.
„PKN Orlen“ pasirašius Lietuvos įmonės pirkimo sutartį, 2006–ųjų liepą Rusija nutraukė naftos tiekimą naftotiekiu per Baltarusiją į Mažeikius.
