„Ta visa istorija tiesiog diskredituoja tą papildomų lėšų šaltinių paiešką ir ją daro, mano nuomone, pasmerktą nesėkmei“, – penktadienį Žinių radijui kalbėjo A.Mazuronis.
„(...) Turbūt, ką mes stebime krašto apsaugos sistemoje, tai yra kova dėl pirkimų, pinigų, įtakos pirkimams, užsakymų, kur link bus pakreipti vieni ar kiti finansiniai srautai“, – pridūrė jis.
Taip jis kalbėjo praėjusį penktadienį premjerei Ingridai Šimonytei paprašius A.Anušausko pasitraukti iš pareigų, nes, jos teigimu, šiame etape reikia greitesnių sprendimų ir didesnio įsitraukimo sprendžiant įvairius su krašto apsauga susijusius klausimus.
Atsistatydinimo pareiškimą penktadienį įteikęs A.Anušauskas šeštadienį pareiškė, kad jam „teko uždaryti duris kompanijoms“, kurios mėgino papirkinėti krašto apsaugos sistemos darbuotojus, bet šios rado kelią į Seimą.
Ministras vėliau patikslino, kad tokiais pasisakymais kelia nedeklaruojamų politikų susitikimų su lobistais problemą.
Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius Linas Pernavas trečiadienį informavo, kad tikslindama informaciją dėl galimos korupcijos krašto apsaugoje, tarnyba apklausė A.Anušauską, taip pat parlamentarą, liberalą Raimundą Lopatą.
Į krašto apsaugos ministrus šiuo metu siūlomas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas. Sprendimą dėl jo skyrimo šalies vadovas Gitanas Nausėda žadėjo priimti vėliausiai kitos savaitės pradžioje.
Ministro pakeitimas vyksta politikams, verslo atstovams, ekspertams toliau tęsiant diskusijas, siekiant nuo kitų krašto apsaugai skirti bent 3 proc. BVP. Tarp minimų siūlymų – pridėtinės vertės, pelno ar gyventojų pajamų bazinio tarifo didinimas, skolinimasis, lengvatų peržiūrėjimas.
