Politikas pažymi, kad Konstitucijoje įvardinta, jog bet kuri valdžia Lietuvoje turėtų siekti šalies gravitacijos gerovės valstybės link. Tačiau, pasak A. Syso, praktikoje to beveik nematyti.
„Palyginti su Europos Sąjungos (ES) valstybėmis, kuriose tos gerovės yra šiek tiek arba kur kas daugiau nei Lietuvoje, mes velkamės uodegoje. Vertindami perskirstymą per biudžetą, socialinę atskirtį tarp turtingiausiųjų ir vargingiausiųjų, turime pastebėti, kad Lietuvoje atskirtis yra didžiausia, perskirstymas – mažiausias. Vargu ar mes galime sakyti, kad šiandieną einame gerovės valstybės keliu“, – kalba socialdemokratas.
Lietuvoje atskirtis yra didžiausia, perskirstymas – mažiausias
Tarp socdemų – daug liberalų
Pasak A. Syso, socialdemokratai yra įsipareigoję kurti gerovės valstybės modelį, tačiau tarp socialdemokratų yra daug liberalų.
„Ypač daug liberalų yra tarp Vyriausybėje dirbančių patarėjų. Nesakau, kad turime būti ideologiškai gryni socialdemokratai, mes turime būti pragmatikai, bet mes negalime nematyti, kas vyksta Lietuvoje. Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) šiandieną didžiausias istorijoje, o darbo užmokestis – 2006-ųjų. Norėtųsi, kad vietoje teorinių samprotavimų apie gerovės valstybes, kapitalizmą ar socializmą, mes paprasčiausiai matytume, kaip gyvena žmogus, ko jam reikia ir ką reikia daryti, kad jis norėtų čia gyventi“, – kalba socialdemokratas.
LRT Radijo laidos pašnekovo teigimu, žmonės politiką vertina pagal gyvenimo kokybės gerėjimą, nesvarbu, kas bus valdžioje. „Bet jei kokybė per aštuonerius metus nekinta, nesvarbu, ar dėl krizės, ar dėl krizės pasekmių naikinimo [valdžia] nieko nepadarė, pilietis pasakys, kad jam čia gyventi nesaldu“, – tikina A. Sysas.
