Buvusį socialdemokratų vadovą paskelbti sostinės garbės piliečiu pasiūlė kadenciją baigiantis meras Artūras Zuokas bei valdančioji dauguma, iniciatyvą parėmė ir dalis opozicijos.
Savivaldybės teisės aktai numato, kad velioniai Vilniaus garbės piliečiais gali būti skelbiami praėjus ne mažiau nei penkeriems metams po mirties, o pavadinti jų vardais gatves bei inžinerinius statinius ar kitus objektus galima tik praėjus 10-čiai metų.
Prezidentas A.M. Brazauskas mirė 2010 metų birželio 26 dieną, eidamas 78-uosius metus. Lietuvos prezidento pareigose jis buvo 1993-1998 metais, o 2001-2006 metais buvo Vyriausybės vadovu.
Nepriklausomybės judėjimo laikotarpiu, 1988-1990 metais A.M. Brazauskas vadovavo Lietuvos komunistų partijai.
Suteikė vardą hidroelektrinei ir mokyklai
Pagerbiant buvusį šalies vadovą, pernai lapkričio pabaigoje jo vardas suteiktas Kauno hidroelektrinei, jo vardu dar prieš penkiolika metų pavadinta ir Kaišiadorių gimnazija. A.M.Brazausko vardą 2013-aisiais siekta suteikti ir Vilniaus Žirmūnų tiltui, tačiau tarybai pakeitus teisės aktus, siūlymui nepritarta.
Vilniaus garbės piliečiais paskutinįkart 2013-aisiais paskelbti poetas ir vertėjas, JAV Jeilio universiteto profesorius Tomas Venclova bei Izraelio prezidentas Shimonas Peresas.
Šis titulas 1996-aisiais taip pat yra suteiktas buvusiam JAV prezidentui Ronaldui Wilson Reaganui bei buvusiam Islandijos užsienio reikalų ministrui Jonui Baldvinui Hannibalssonui.
2000-aisiais garbės piliečiais tapo monsinjoras Kazimieras Vasiliauskas ir dirigentas bei violončelininkas Mstislavas Leopoldovičius Rostropovičius, 2001-aisiais – buvęs JAV Atstovų rūmų pirmininkas Johnas Dennis Hastertas ir Nobelio premijos laureatas, poetas Czeslawas Miloszas.
2002-aisiais – poetas Justinas Marcinkevičius, 2003-iaisiais – buvęs JAV prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Zbigniewas Brzezinskis, 2006-aisiais – matematikos profesorius Jonas Kubilius, 2012-aisiais – architektas ir dainininkas Algirdas Kaušpėdas.
