„Mes tikimės, kad skolintis pavyks pakankamai pigiai, ir tai yra viena iš sąlygų“, – ketvirtadienį interviu Žinių radijui sakė A.Kubilius.
Anot jo, paskutinį kartą Lietuva už 10 metų trukmės obligacijas mokėjo kiek daugiau nei 6 proc. palūkanų. Jis neįvardijo, kokiomis palūkanomis ketinama skolintis ateityje.
„Be abejo, kad dabar skolintis yra žymiai nepalankiau negu, pavyzdžiui, pavasarį. Iš tiesų, tarptautinėse finansų rinkose, kuriose mes skolinamės, yra žymiai daugiau nerimo, nervingumo, panikos. Visos Vidurio Europos skolinimosi balai yra pašokę ženkliai aukštyn“, – teigė A.Kubilius.
Pasak jo, tokios tendencijos ypač matomos nuo rugsėjo vidurio.
„Galime tikėtis, kad galbūt Europos Sąjungai artimiausiu metu pavykus sutartis dėl Graikijos, dėl didesnio Europos probleminių šalių gelbėjimo fondo dydžio, galbūt į tas rinkas grįš ramybė ir bus galima skolintis pigiau. Šiuo metu mes nesiskoliname“, – sakė A.Kubilius.
2011-2014 metų skolinimosi ir skolos valdymo gairėse, kurias trečiadienį patvirtino Vyriausybė, numatoma, jog Vyriausybės skolinimosi poreikis, įskaitant lėšų poreikį išpirkti anksčiau išleistas euroobligacijų emisijas, 2012-2013 metais kasmet sieks vidutiniškai iki 9-9,5 mlrd. litų, o 2014 metais – iki 6 mlrd. litų. Didžiąją dalį lėšų 2012-2014 metais tradiciškai planuojama pasiskolinti tarptautinėse rinkose. Numatoma, kad skolinimasis vidaus rinkoje bus apie 2,8-3,3 mlrd. litų kasmet, iš jų ilgalaikės 3-10 metrų trukmės obligacijos – ne mažiau kaip 0,7-1 mlrd. litų kasmet.
Lietuvos valdžios sektoriaus skola, kuri šiemet turėtų siekti 38,1 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), iki 2014 metų turėtų sumažėti iki 35,4 proc. BVP, o valdžios sektoriaus skolos palūkanų našta turėtų stabilizuotis ir sudaryti vidutiniškai 2 proc. BVP kasmet.
