Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Aplinkos ministerija: teiginiai apie būsimą mašalų antpuolį tėra spėlionės

Uodas
BFL/ Sauliaus Žiūros nuotr. / Uodas
Šaltinis: BNS
0
Skaitysiu vėliau
A A

Viešojoje erdvėje pasigirdę nuogąstavimai, kad birželį kraujasiurbių mašalų antplūdis Pietų Lietuvoje gali tapti vos ne stichine nelaime, nes šiemet neskirta pinigų jiems naikinti, tėra tik spėlionės, o ne pamatuotos prognozės, pareiškė Aplinkos ministerija.

„Ligi šiol 12 metų kiekvieną gegužę prie Lietuvos ir Baltarusijos sienos į Nemuną buvo pilama biologinio preparato šių mašalų lervoms naikinti, todėl vargu ar dėl vienkartinės pertraukos padėtis turėtų iš esmės pasikeisti“, – sako Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento direktorius Laimutis Budrys.

Anot jo, šiemet tokia pertrauka yra priverstinė pirmiausia dėl finansinių sunkumų. Ligi šiol lėšų minėtam biologiniam preparatui pirkti buvo skiriama iš Vyriausybės rezervo ir valstybės biudžeto. Pinigų preparatui panaudoti duodavo ir savivaldybės.

1999-2010 metais tam išleista 2,6 mln. litų.

Aplinkos ministerijos teigimu, mašalų naikinimu užsiimdavo Alytaus apskrities administracija, o ją panaikinus ši funkcija teko Druskininkų savivaldybei. Kraujasiurbių mašalų Pietų Lietuvoje pagausėjo1992-aisiais. Jų populiacija didžiausios gausos pasiekė apie 1996 metus. Didžiausios šių mašalų veisyklos aptiktos Nemuno vidurupyje, aukščiau Prienų rajono. Populiacijos epicentras – Nemuno atkarpa nuo Augustavo kanalo Baltarusijoje iki Merkinės Varėnos rajone.

Kraujasiurbių mašalų plitimo priežasčių mokslininkams galutinai nustatyti nepavyko. Vienos svarbiausių – pasikeitęs upės hidrologinis režimas, vandens užterštumas. Įtakos turi ir pakitusi mašalų lervų mitybos bazė, sumažėjęs šiomis lervomis mintančių žuvų skaičius, santykinis vandens atšilimas.

Po išsamių tyrimų 1999 metais buvo pradėta vykdyti mašalų populiacijos reguliavimo programa ir biologiniu preparatu išpurkšta Nemuno atkarpa nuo valstybės sienos su Baltarusija iki Nemunaičio Alytaus rajone.

Kiekvienais metais mašalų populiacijai reguliuoti buvo skiriamos skirtingos sumos, todėl ir biologinio preparato poveikis vandenyje esančių mašalų lervutėms buvo nevienodas. Daugeliu atvejų efektyvumas siekdavo 90-100 procentų, teigia ministerija.

Baltarusijoje šios reguliavimo priemonės netaikomos, išskyrus pirmuosius kelerius metus, kai preparato buvo įvežta iš Lietuvos.

Pasak L.Budrio, biologinis preparatas „Vecto Bac“ yra gana veiksmingas mašalų lervoms naikinti. Juo apdorojant Nemuno atkarpas nuo valstybės sienos su Baltarusija iki Merkinės pasiekiama didžiausio efekto. Tačiau per visą šio preparato naudojimo laikotarpį nebuvo galimybių patikrinti, koks jo išliekamasis poveikis mašalų populiacijai.

Šiemet Lietuva pirmą kartą nerado lėšų „Vecto Bac“ pirkti. 

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie 15min