Tokie planai svarstyti penktadienį vykusiame vyriausybės Strateginio planavimo komiteto posėdyje, kuriame kalbėta apie apskričių viršininkų vykdomų funkcijų perskirstymo tarp valstybės ir savivaldybių institucijų.
Komentuodamas posėdžio rezultatus, premjeras Andrius Kubilius sakė, jog apskričių viršininkų administracijas naikinamos siekiant atlaisvinti valstybę nuo perteklinės administracinės naštos.
Premjero teigimu, iš 127 apskritims šiuo metu vykdyti pavestų funkcijų maždaug pusė yra „tuščios“, todėl bus naikinamos, o likusiąsias esą bus siekiama maksimaliai perduoti savivaldybėms.
Centrinės valdžios žinion, anot A.Kubiliaus, galėtų būti perduotos žemėtvarkos, teritorijų planavimo ir statybų srityje apskričių viršininkų administracijų vykdytos funkcijos.
Vyriausybės vadovas sakė manąs, jog apskričių viršininkų administracijų finansavimą numatančios biudžetinės eilutės galėtų nebelikti jau 2010 metų biudžete.
2010–uosius kaip apskričių viršininkų administracijų panaikinimo metus nurodė ir vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis, kurio teigimu, realiausias terminas esąs nuo liepos 1 dienos.
Anot ministro, apskričių viršininkų administracijų naikinimas turėtų prasidėti Seimui priėmus atitinkamą įstatymą, kuriuo, sudarydama kitų metų biudžetą, galėtų vadovautis Finansų ministerija.
Nei kiek galėtų būti sutaupyta, nei kiek darbuotojų planuojama atleisti, posėdyje, anot R.Palaičio, kalbėta nebuvo. Ministro teigimu, darbą prarasiančių tarnautojų skaičius galėtų paaiškėti rudenį.
Ministras pabrėžė, kad naikinant apskričių viršininkų administracijas, pačios apskritys kaip teritoriniai vienetai išliks. To esą reikia, nes padalinimu į apskritis remiasi įvairių statistinių duomenų kaupimas.
Be to, pasak R.Palaičio, padalinimas į apskritis yra svarbus pritraukiant Europos Sąjungos fondų lėšas. Šių pinigų pritraukimu rūpintis turėtų Regioninės plėtros tarybos, kurias sudarytų apskritims priklausančių savivaldybių atstovai.
Siūlymus, kaip perskirstyti šiuo metu veikiančių dešimties apskričių vykdomas funkcijas, apskričių naikinimo modelį kūrusi tarpinstitucinė darbo grupė vyriausybės strateginio planavimo komitetui pateikė kovo pabaigoje.
Darbo grupės narė Vidaus reikalų ministerijos sekretorė Rasa Noreikienė po paskutinio darbo grupės posėdžio BNS sakė, kad optimistiniu variantu pirmieji apskričių naikinimą įforminantys teisės aktai turėtų būti priimti šioje Seimo pavasario sesijoje, o ekonominės naudos reforma galėtų duoti jau kitąmet – esą mažesnį finansavimą galima būtų numatyti planuojant 2010-ųjų biudžetą.
Pasak darbo grupės, jei vyriausybė, išanalizavusi visus reformos privalumus ir trūkumus apsispręs naikinti apskritis, atitinkamai turės būti pakoreguoti 85 įstatymai, apie 450 vyriausybės nutarimų, apie 500 žinybinių teisės aktų.
2009–ųjų metų biudžete apskričių viršininkų administracijoms numatyta per 711,9 mln. litų asignavimai. Reformai įgyvendinti kitąmet reikėtų 27,5 mln. litų.
R.Noreikienės teigimu, iš beveik 712 mln. atėmus pačiai reformai įgyvendinti reikalingus 27 mln., galima būtų sutaupyti apie pusę likusios sumos – t.y. apie trečdalį milijardo litų. Tuo tarpu vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis aiškino, kad apskričių naikinimas padės sutaupyti ne kelis šimtus, bet tik kelias dešimtis milijonų litų.
Pagal dabartinį teritorinį administracinį suskirstymą Lietuvoje yra 10 apskričių. Apskričių viršininkų administracijose dirba beveik 2,5 tūkst. specialistų. Pasak ministerijos sekretorės, ne visi jie taptų bedarbiai – dalis jų pereis į valstybės institucijas, kurioms bus perduotos jų funkcijos.
Ėmus svarstyti apskričių naikinimą, kalbėta, kad jas galėtų pakeisti stambesnis administracinis suskirstymas. Dar prieš suformuodami vyriausybę valdančių partijų atstovai svarstė, kad Lietuvoje galėtų būti keturi regionai: Aukštaitija ir Dzūkija taptų vienu regionu, Kaunas ir Suvalkija – kitu, o Šiauliai, Žemaitija, Klaipėda ir Tauragė – trečiu. Svarstyta, kad dar vienas regionas galėtų būti Vilnius. Tarpinstitucinės darbo grupės siūlymuose apie regionų steigimą neužsimenama.
