Klausimų dėl prezidentės saugumo kilo paaiškėjus, kad beveik 750 km atstumą tarp Vilniaus ir Krokuvos D.Grybauskaitė įveikė mažiau nei per 6 valandas. Iš Vilniaus sekmadienį išvykusi apie 8 valandą, Krokuvoje prezidentė buvo šiek tiek prieš 14 valandą.
Abejonių dėl prezidentės saugumo šioje kelionėje pridėjo ir jau po laidotuvių iš Lenkijos atskriejusi žinia, kad grįždamas iš Krokuvos, netoli Lodzės, avarijoje žuvo šešiasdešimtmetis Lenkijos evangelikų liuteronų bažnyčios vadovo pavaduotojas vyskupas Mieczyslawas Cieslaras.
Lenkijos keliai iki šiol ne vienam Lietuvos vairuotojui kelia nemalonias asociacijas. Jie siauri, perpildyti automobilių, čia daugybė greičio apribojimų, net ir tarptautinėmis magistralėmis vadinami keliai kerta gyvenvietes, kuriose ne visi pėstieji yra drausmingi. Lenkijos keliuose gausu avarijų, žūsta daug žmonių.
Pastaruoju metu šalis kaimynė daug investavo siekdama atnaujinti kelių infrastruktūrą, kai kur net nutiesti aplinkkeliai, kad transporto srautas aplenktų mažesnius miestelius. Vis dėlto tinklalapis michelin.com, kuriuo naudojasi ilgas keliones planuojantys vairuotojai, nurodo, kad nepažeidžiant eismo taisyklių kelionė į Vilniaus į Krokuvą turėtų trukti 11 valandų.
D.Grybauskaitė automobiliu į Krokuvą vyko dėl orlaivių eismo apribojimų Europos oro erdvėje. Kaip viena iš alternatyvų buvo svarstoma ir kelionė sraigtasparniu, kuriam nekenktų Senąjį žemyną užgulę Islandijoje išsiveržusio ugnikalnio pelenų debesys. Tačiau dėl didelio atstumo (keliaujant reikėtų nusileisti pasipildyti degalų) kelionės sraigtasparniu atsisakyta ir pasirinktas automobilis.
VAD prezidentės kelionių nekomentuoja
Skaičiuojant vien matematiškai, vidutinis prezidentės kelionės iš Vilniaus į Krokuvą greitis turėjo būti 130–140 km/val. (atstumas įveiktas per mažiau nei 6 valandas). Tačiau įvertinant galimus (nors ir trumpus) sustojimus pasipildyti degalų galima daryti išvadą, kad prezidentės limuzino greitis turėjo būti didesnis.
Lenkijos pusėje viskas buvo reguliuojama lenkų. Ir greitis, ir palyda – viskas buvo pagal tarptautinį protokolą. Viskas buvo daroma taip, kaip priimta visiems tarptautiniams reikalams.15min.lt šaltiniai teigia, kad pakeliui į Krokuvą Lenkijos keliais skriejantis prezidentės automobilis pasiekdavo ir 180 km/val. greitį. Pasak šaltinių, prezidentė važiavo šarvuotu 5 t sveriančiu automobiliu, kurį vairuojant, pasak šaltinių, reikia nemažai specialių įgūdžių. Automobiliui reikia nemažai degalų, todėl kelis kartus limuzinas buvo priverstas stoti degalinėse.
D.Grybauskaitės limuziną visą laiką lydėjo du policijos ekipažai, kurie „valė“ kelią ir turėjo užtikrinti prezidentės saugumą. Pakeliui į Krokuvą policijos ekipažai kelis kartus keitėsi.
Aukščiausių valstybės vadovų saugumą užtikrinančio Vadovybės apsaugos departamento direktorius Raimundas Kairys, 15min.lt žurnalisto paprašytas atsakyti į klausimą, ar D.Grybauskaitės kelionė į Krokuvą buvo saugi, komentuoti atsisakė.
Vadovybės apsaugos departamento darbuotojai vairuoja pirmuosius šalies asmenis vežiojančius automobilius. Departamento pareigūnas vairavo ir į Krokuvą važiavusį limuziną. Šaltinių teigimu, VAD dirbantys vairuotojai yra rengiami pagal specialią programą, būna, kad dalis mokymų vyksta užsienyje.
„Mes nekomentuojame prezidentės kelionių. O dėl saugumo galiu pasakyti tik tiek, kad prezidentė buvo saugiai nuvežta ir saugiai parvežta. Nieko negalime pasakyti ir apie automobilį, kuriuo buvo važiuojama“, – sakė Vadovybės apsaugos departamento direktorius R.Kairys.
„Greitį reguliavo lenkai“
Klausimą apie prezidentės saugumą važiuojant Lenkijos keliais uždavėme ir D.Grybauskaitės atstovui spaudai Linui Balsiui.
„Aš negaliu pasakyti, kokiu greičiu važiavo prezidentė. Visų pirma pats kartu nekeliavau. Antra, prezidentė buvo lydima Lenkijos policijos ekipažo. Lenkijos pusė organizavo kelionę, jai vadovavo, nustatė greitį, garantavo saugumą. Iš Lietuvos pusės ir iš prezidentės šioje vietoje jokios iniciatyvos nebuvo, sprendimai buvo patikėti lenkų kolegoms“, – sakė L.Balsys.
Prezidentės atstovas spaudai teigė negalįs komentuoti duomenų apie automobilį, kuriuo važiavo prezidentė, nes tai yra Vadovybės apsaugos departamento kompetencija.
„Galiu tik pakartoti, kad Lenkijos pusėje viskas buvo reguliuojama lenkų. Ir greitis, ir palyda – viskas buvo pagal tarptautinį protokolą. Viskas buvo daroma taip, kaip priimta visiems tarptautiniams reikalams“, – prezidentės kelionę komentavo jos atstovas spaudai.
Eksperto komentaras apie šarvuotus automobilius
15min.lt kreipėsi į garsų lenktynininką ir automobilių ekspertą Stasį Brundzą ir paprašė pakomentuoti sunkių šarvuotų automobilių vairavimo ypatumus.
Koks greitis yra saugus važiuojant šarvuotu automobiliu? Ar norint vairuoti tokį automobilį reikia ypatingų įgūdžių? Ar avarijos atveju šarvuotame automobilyje esantys žmonės yra saugesni nei nešarvuotame? Šiuos ir panašius klausimus 15min.lt uždavė šiuo metu Šveicarijoje esančiam automobilių ekspertui.
Mes nekomentuojam prezidentės kelionių. O dėl saugumo galiu pasakyti tik tiek, kad prezidentė buvo saugiai nuvežta ir saugiai parvežta. Nieko negalime pasakyti ir apie automobilį, kuriuo buvo važiuojama.S.Brundza sako, kad jam neteko vairuoti 5 tonas sveriančio limuzino. Sunkiausias automobilis, kurį yra vairavęs ekspertas, svėrė 3,5 tonos.
„Vairuojant tokį automobilį labai reikia įvertinti kelią. Net ir ant sauso asfalto stabdymo kelias labai pailgėja. Taip pat įtakos automobilio pakabai turi kelio nelygumai. Tai labai jaučiasi net tada, kai automobilis sveria 2,5 tonos, pavyzdžiui, važiuojant Bentley ar Rolls Royce. Daug įtakos važiuojant tokiu automobiliu turi ir padangos. Ypač jeigu tai yra žemo profilio padangos. Tada kenčia ratai, kenčia diskai. Reikia labai saugotis ištrupėjusių asfalto gabalų, aštrių duobių. Net nepajusite, kaip ratą pramušite. Man yra tekę atsidurti tokioje situacijoje. Lengvesnį automobilį spyruoklės sugeba pakelti, o kelias tonas sveriančią mašiną svoris spaudžia, automobilis nepajuda, dirba pakaba ir ratai“, – sakė S.Brundza.
Vairuojant sunkų automobilį tam tikrų problemų sukelti gali ne tik pailgėjęs stabdymo kelias. Posūkiuose vairuotojai irgi turi būti budrūs, nes mašiną veikia didesnės išcentrinės jėgos. Norint vairuoti tokį automobilį reikia turėti tam tikrų įgūdžių.
„Žinoma, šarvuotu automobiliu vežiojami tik aukšto rango asmenys. Patys prie tokio automobilio vairo, reikia manyti, jie nesėda. O vairuotojams, be abejo, reikia tokiu automobiliu prieš tai pavažinėti. Ne veltui net ir tarybiniais laikais vairuotojams, kurie vežiodavo politinio biuro narius, būdavo organizuojami specialūs kursai. Ir dabar tokių automobilių vairuotojams reikalingi specialūs mokymai“, – tvirtina garsus lenktynininkas.
S.Brundza teigia, kad dalis informacijos apie šarvuotus automobilius ir jų saugumo priemones nėra viešai prieinama. Tačiau visų pirma laikomasi nuostatos, kad tai turi būti mašina, kuri viduje esančius žmones apsaugo ir jiems suteikia laiko užpuolimo atveju.
„Kalbant apie tokių automobilių avarijas, labai sunku ką nors komentuoti. Man nėra tekę matyti šarvuotų automobilių vadinamųjų „crash“ testų. Tai yra testai, kai automobiliai specialiai daužomi siekiant įvertinti saugumą. NCAP (angl. „European New Car Assessment Programme“. „Euro NCAP“ – tai organizacija, atliekanti nepriklausomus automobilių saugos testus – red. past.) pastaruoju metu yra labai sugriežtinusi saugos reikalavimus. Tačiau man dar neteko niekur susidurti su organizacijos atliekamais šarvuotų automobilių testais. Uždavėte įdomų klausimą. Gal tie duomenys nėra viešinami. Tačiau, mano galva, šarvuotas automobilis ne tik yra neperšaunamas. Jis sunkiau pasiduoda deformacijoms. Antra vertus, toks automobilis blogiau turėtų sugerti smūgio energiją. Deformacija šiek tiek sumažina apkrovą, tenkančią kūnui. Kiek tos smūgio energijos sugeriama šarvuotuose automobiliuose, dabar tikrai negaliu pasakyti“, – teigė S.Brundza.
