Kasmet iš savivaldybės biudžeto renginiams „Siemens“ arenoje privaloma tvarka būdavo skiriama po 2 mln. Lt. Dabar ši suma, sumažinus privalomų pirkti renginių skaičių, sumenko iki 700 tūkst. Lt.
„Painią arenos dotavimo schemą paveldėjome iš buvusios valdžios. Dabar sutartis pataisyta, mažesnių renginių organizavimo konkursuose galės dalyvauti ir „Utenos pramogų arena“, – sakė savivaldybės administracijos direktorius Gintautas Paluckas.
Sutarties su „Rubicon group“ valdoma „Siemens“ arena visiškai atsisakyti neketinama. „Konkurencijos taryba peržiūrės naują sutarties variantą. Atsisakyti arenos negalime, nes renginius vistiek reikės rengti, o didelės salės daugiau mieste nėra“, – tikino G.Paluckas.
Nepatenkinti savivaldybės dotacijomis vienai įmonei, sukilo „Utenos pramogų arenos“ valdytojai, negalėdavę pretenduoti į savivaldybės organizuojamus renginius.
„Tiesa atstatyta, tačiau dėl buvusios neskaidrios tvarkos patyrėme apie 3 mln. Lt nuostolio. Prašysime juos atlyginti. Jei nepavyks susitarti taikiai, kreipsimės į teismą“, – sakė „Utenos pramogų areną“ valdančios įmonės „Versenta“ plėtros vadovas Eugenijus Teliukas.
Arenos atsipirkimas artimiausius 15-20 metų nėra planuojamas – miesto iniciatyva iškilusi arena yra ne komercinis, o visuomeninis statinys. Tikino Ž.Grigas.
Dėl nepatenkintų konkurentų skundo tyrimą pradėjo Konkurencijos taryba. Dar 2007-aisiais nustatyta, kad savivaldybė renginiams organizuoti protegavo vieną įmonę ir pažeidė šalies įstatymus. Šias išvadas patvirtino ir Vyriausiasis administracinis teismas, kurio sprendimas neskundžiamas. Teismo nutarime konstatuota, jog savivaldybės motyvas pasirinkti „Siemens“ areną dėl to, kad renginio metu patalpose turi tilpti ne mažiau 4 tūkst. žmonių, buvo nepagrįstas. Paaiškėjo, kad daugiau nei pusėje savivaldybės finansuotų renginių žiūrovų skaičius nesiekė 4 tūkst., o kai kuriuose renginiuose jų buvo dar mažiau.
„Dėl savivaldybės dotacijų „Siemens“ arena galėdavo padengti visas savo metines sąnaudas, todėl siūlė palankesnes kainas ir komerciniams renginiams“, – pasakojo „Utenos pramogų areną“ valdančios įmonės „Versenta“ plėtros vadovas E.Teliukas.
Pasak jo, savivaldybės renginiai iš kultūrinių „virsdavo“ į komercinius – į juos būdavo pardavinėjami bilietai.
„To paneigti mes negalime, taip tikrai yra nutikę. Su tokiais rengėjais daugiau sutarčių nesudarinėsime, tačiau šventės vaikams ir neįgaliesiems turi likti. Tai miesto interesas“, – aiškino G.Paluckas.
Turėjo išskirtines sąlygas
Išsinuomoti „Siemens“ areną renginiui kainuoja nuo 38 iki 120 tūkst. Lt be PVM, priklausomai nuo renginio dydžio. Pagal suderintą sutartį savivaldybei buvo taikomos išskirtinės sąlygos ir renginio organizavimo kaina buvo 64 tūkst. Lt su PVM.
„Praėjusiais metais Vilniaus savivaldybė po „Siemens“ arenos stogu organizavo 12 renginių, nors planavo 26 renginius ir mokama buvo tik už įvykusius renginius. Šių metų savivaldybės planuose – 10 renginių arenoje, todėl ir jų bendra kaina bus panaši į praėjusių metų“, – „15min“ teigė „Siemens“ arenos generalinis direktorius Žygimantas Grigas.
Anot pašnekovo, planuotiems savivaldybės renginiams neįvykus, arena neatsidurtų kritinėje situacijoje, tačiau „neigiamas poveikis“ arenos veiklai pasijustų.
Dirba nuostolingai
Jau penktus metus skaičiuojanti, 2004 metais pastatyta, „Siemens“ arena tik 2008-uosius baigė pelningai. Iki tol jos veikla buvo nuostolinga.
„Arenos atsipirkimas artimiausius 15-20 metų nėra planuojamas – miesto iniciatyva iškilusi arena yra ne komercinis, o visuomeninis statinys“, – tikino Ž.Grigas.
Pernai arenoje vyko kelios dešimtys komercinių renginių, krepšinio varžybos, koncertavo muzikos žvaigždės Lenny Kravitzas, Snopp Dog, vyko „Sensation White“ vakarėlis.
12 tūkst. vietų turinčios „Siemens“ arenos statybai išleista apie 64 mln. Lt. Vilniaus savivaldybės prašymu, arena buvo pastatyta 40 proc. didesnė nei planavo investuotojai, atsižvelgdami į realų rinkos poreikį.
„Arenos statyba buvo verslo ir savivaldybės simbiozė. Savivaldybė nemoka dotacijos, o perka nuomą. Bet kokios kitos kalbos yra spekuliacija“, – tvirtino Vilniaus meru arenos statybos metais buvęs Artūras Zuokas.
Pasak jo, kiti miestai moka dotacijas įmonėms, Panevėžys netgi tam pačiam „Rubicon“.
„Tai privati arena, į kurią savivaldybė investavo 16 mln. Lt. Niekas neabejojo, kad miestui reikia arenos. Arena stovi, o savivaldybė perka paslaugas. Nematau čia nieko smerktino“, – tikino A.Zuokas.
