Artėjant savivaldos ir pirmiesiems tiesioginiams merų rinkimams, daugiausia aistrų kelia sostinės mero postas. Nors kol kas dabartinis Vilniaus vadovas A.Zuokas nėra paskelbęs, kad dalyvaus rinkimuose, bet jis jau pasakė, ko reikėtų, jog jis nedalyvautų.
„Konservatoriai ir jų buvęs premjeras Andrius Kubilius, kuris labai sėkmingai paskolino labai daug pinigų Lietuvai (nenoriu sakyti – praskolino) ir skolinosi iš Vilniaus miesto taip pat, kuria strategijas, kaip pašalinti A.Zuoką iš Vilniaus. Tai yra labai paprastas būdas – tiesiog padidinti Vilniaus miestui skiriamo GPM dalį iki 60 proc., kas jo vadovavimo laikotarpiu Vyriausybėje buvo svarstyta ir pritarta, kad tai būtina daryti, tai buvo dar 2011 metai. Aš pažadu, kad tada aš nedalyvausiu rinkimuose“, – ko reikėtų, kad jo nebūtų tarp kandidatų į Vilniaus merus, Žinių radijo laidoje paaiškino A.Zuokas.
Paklaustas, ar tikrai neturi jokių papildomų sąlygų, A.Zuokas tikino, kad jis nereikalautų, jog būtų įsipareigota 60 proc. GPM skirti metus, dvejus ar penkerius. Taip pat jis nesibaimina, kad po pusmečio politikai persigalvos ir vėl sumažins Vilniui skiriamo GPM dalį. Esą tokiu būdu jie parodytų, kad visiškai negalvoja apie miestą ir jo gyventojus, ką suprastų ir rinkėjai.
Šiuo metu Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovas Algis Strelčiūnas Seime yra užregistravęs įstatymo pataisą, kuria siūloma GPM dalį Vilniui didinti nuo 48 iki 55 proc.
Anot A.Zuoko, tokiu atveju Vilniaus biudžetas padidėtų 85 mln. Lt. Mero teigimu, iš viso Vilniuje šio mokesčio yra surenkama beveik 2 mlrd. Lt, tad 60 proc. siektų 1,2 mlrd. Lt.
Tačiau premjeras Algirdas Butkevičius yra sakęs, kad kitąmet Vilniui tenkanti dalis gali padidėti nebent 2 proc. ir pasiekti 50 proc.
2014 metų Vilniaus visas biudžetas su ES parama buvo 1,513 mlrd. Lt. Vilniaus savivaldybės duomenimis, pajamų dalis, tenkanti vienam miesto gyventojui, užpernai siekė 1865 Lt, Kauno – 2045, Rygos – 3029, o Talino – 3270 Lt.