Lietuvoje vis dar yra kaimų ir mažų miestelių, kurių gyventojai palikti tvarkytis su atliekomis kaip išmano.
Dėl nesurenkamų atliekų Aplinkos ministerijai skundžiasi net sostinės apylinkių gyventojai. „Gyvename nuostabiai gražioje vietoje prie Vilnelės. Deja, grožis baigiasi keliasdešimt metrų už kaimo – šalia esantis miško parkas paverstas sąvartynu. Kaimynai čia verčia savo šiukšles, nes komunalinių atliekų niekas nesurenka. Skambinome į rajono savivaldybę ir sužinojome, kad artimiausiu metu niekas to daryti nežada“, – piktinosi į Aplinkos ministeriją paskambinusi vilnietė, neseniai persikrausčiusi gyventi į kaimą, priklausantį Vilniaus rajono savivaldybei.
Aplinkos ministerijos atliktos apklausos parodė, kad efektyviai veikianti atliekų surinkimo priežiūros sistema savivaldybėse dar nesukurta.
„Vilniaus rajone situacija iš tiesų nepatenkinama, – nors ne kartą problemos ir galimi jų sprendimo būdai buvo aptarti Aplinkos ministerijos ir savivaldybės atstovų pasitarimuos“, – patvirtino Komunalinio ūkio departamento direktorius Rimgaudas Špokas.
Dar blogesnė padėtis – Jurbarko rajone. Tik miestai, turintys daugiau kaip tūkstantį gyventojų, atliekas iš gyventojų surenka be didesnių problemų. Savivaldybių pateikti duomenys rodo, kad šiukšlės surenkamos tik iš trijų ketvirtadalių daugiau kaip 200 gyventojų turinčių miestelių ir tik pusės mažesnių miestelių gyventojų. Pasak R.Špoko, dažnai rajonų savivaldybės kritiką bando nukreipti komunalines atliekas surenkančioms įmonėms, tačiau įstatymuose numatyta, kad būtent savivaldybės privalo užtikrinti, kad atliekos būtų surenkamos iš gyventojų, kontroliuoti ir prižiūrėti tai atliekančias įmones.
Ten, kur savivaldybės pačios aktyviai ėmėsi spręsti atliekų surinkimo problemas, pažanga akivaizdi. Apklausa parodė, kad geriausia padėtis Šiaulių regione. Daug problemų viename iš vaizdingiausių – Utenos regione, kur Utenos, Molėtų, Zarasų, Anykščių rajonų savivaldybėse sodybas turi ir nemažai miestiečių. Čia mažesni kaip 200 gyventojų turintys miesteliai, taip pat nesulaukia atliekų tvarkytojų. Šių rajonų savivaldybės turės gerokai pasistengti, kad kaimuose nesurinktos atliekos nenukeliautų į gražiausius gamtos kampelius.
„Kaimų gyventojams taip pat būtina sudaryti galimybes civilizuotai tvarkytis su atliekomis“, –
teigia R.Špokas. Jų sukauptos atliekos turi būti ne tik surenkamos, bet ir rūšiuojamos. Tik taip išsaugosime švarią aplinką, – įsitikinęs Komunalinio ūkio departamento vadovas.
Savivaldybių duomenimis, lyginant su pernai metais, šiemet atliekų perdirbimas padidėjo 4 proc., bet kol kas perdirbama tik 10 proc. surenkamų atliekų. Siekiant didinti šį rodiklį, būtina sukurti biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo sistemą. Aplinkos ministerija įpareigojo savivaldybes pateikti planus, kaip jos žada tvarkytis su biologiškai skaidžiomis atliekomis, kokias technologijas naudos, kokias sąlygas sudarys šiai sistemai efektyviai funkcionuoti. Šiems projektams galima Europos Sąjungos parama.
Aplinkos ministerijos atliktos apklausos parodė, kad efektyviai veikianti atliekų surinkimo priežiūros sistema savivaldybėse dar nesukurta. Atliekų tvarkytojai kontroliuojami gana chaotiškai, dažniausiai tik reaguojant į gyventojų skundus. Daugelyje rajonų stinga tarnautojų, prižiūrinčių komunalinių atliekų surinkimo paslaugos kokybę. Nerengiami periodiški patikrinimai ar tinkamai ir laiku išvežamos mišrios ir rūšiuotos atliekos. Savivaldybėms svarbu būtų žinoti ir gyventojų poreikius, nagrinėti, ar jų nustatytos atliekų tvarkymo taisyklės nesudaro galimybių atliekas tvarkančioms įmonėms piktnaudžiauti, nustatyti papildomas komunalinių atliekų surinkimo sąlygas, dėl kurių gyventojai priversti sudaryti diskriminuojančias sutartis, nuo kurių kenčia paslaugos kokybė ir gyventojų piniginė.
