Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Aukštųjų mokyklų reitinge pirmauja Vilniaus universitetas ir Kauno kolegija

Knyga
Tomo Urbelionio/BFL nuotr. / Knyga
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Lietuvos aukštųjų mokyklų reitinge ketvirtus metus iš eilės pirmauja Vilniaus universitetas (VU), dideliu balų skirtumu lenkdamas kitas valstybines aukštąsias mokyklas. Šįmet pirmą kartą vertintos ir kolegijos, iš jų geriausiai pasirodė Kauno kolegija.

Universitetų reitinge po VU rikiuojasi Kauno technologijos universitetas (KTU), Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU), Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) ir pirmą kartą į penketuką pakliuvęs Mykolo Romerio universitetas (MRU). Jis į šeštąją vietą išstūmė Lietuvos muzikos ir teatro akademiją (LMTA).

Aukštųjų mokyklų reitingą Demokratinės politikos institutas sudarė įvertinęs daugiau nei 40 rodiklių, sudėtų į 4 kriterijų grupes: studijas, mokslą, finansų valdymą bei viešąją nuomonę. Lietuvos universitetai vertinti pagal tokius rodiklius kaip studijų programų pasiūla, mokslinė produkcija, studijų sąlygos, akademinis personalas, stojančiųjų pasirinkimo pirmumo vertinimas, studentų ir verslo atstovų nuomonė, įvairūs finansinių išteklių valdymo efektyvumo parametrai.

Andriaus Ufarto/BFL nuotr./Mantas Adomėnas
Mantas Adomėnas

VU pirmavo beveik visose kriterijų grupėse, tik finansinių išteklių valdymo srityje jį aplenkė KTU.

Aukštųjų mokyklų reitingavimo sistemos iniciatorius parlamentaras Mantas Adomėnas teigė, kad net VU ir KTU neturėtų būti patenkinti savo rezultatais. Jis pastebėjo, kad jei pasirodymas būtų vertinamas pagal dešimtbalę sistemą, VU gautų septynetą, o KTU pažymys būtų tarp 5 ir 6. Dauguma Lietuvos universitetų nesugebėtų gauti nė ketverto.

Anot jo, didžiausios duobės – mokslinėje veikloje. Pavyzdžiui, Kauno medicinos universitetas užėmė tik 12 vietą – jam smarkiausiai kirto būtent mokslinė veikla. „Reitingo rodikliai yra visiškai objektyvūs ir rodo, kur tam universitetui reikia pasitempti. Mums ir patiems buvo keista, kad KMU reitinge atsiduria gan toli, tačiau pats reitingas parodo, kokia problema. Studijų srityje KMU pasirodo garbingai, bet mokslo tyrimai ir mokslo produkcija yra ta silpnoji vieta, kuri muša KMU reitingą. Verslo ryšių srity, pavyzdžiui, yra nulis balų”, – pabrėžė M.Adomėnas.

Jis pridūrė, kad reitingavimas yra santykinis – t. y. aukščiausias rodiklis prilyginamas 100 proc. Taigi geriausiai jį atitinkančiam universitetui tenka 100 proc., o kitiems – mažiau. „Tai yra santykinis vertinimas, tai rodo vertes Lietuvoje. Taigi jei VU surenka 71 proc. viso vertinimo, tai rodo, kad pagal Lietuvoje egzistuojančius rodiklius jis ne visur pasiekia lubas“, – sakė M.Adomėnas.

Vertino ir kolegijas

Šiemet pirmą kartą vertintos ir kolegijos – reitingo iniciatoriai vylėsi, jog tai paskatins studentus rinktis kolegijas. Jos buvo vertintos pagal tris kriterijų grupes: studijas, valdymą ir reputaciją.

Pirmasis kolegijų penketas rikiuojasi taip: Kauno kolegija, Vilniaus kolegija, Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija, Žemaitijos kolegija ir Klaipėdos valstybinė kolegija. Reitingo iniciatoriai pastebėjo, kad dalies kolegijų sukurta reputacija visuomenėje nesutampa su objektyviais  teikiamų paslaugų kokybės rodikliais. „Tokį nesutapimą galima paaiškinti tuo, kad kolegijos Lietuvoje yra gana jaunos, šiam sektoriui vos 10 metų. Todėl nenuostabu, kad, kitaip negu universitetų atveju, dar nenusistovėjo kolegijų reputacija visuomenėje. Tai dalykai, kurių nesukursi trumpalaikėmis reklamos kampanijomis. Vis dėlto ilguoju laikotarpiu šis atotrūkis turėtų pranykti“, – svarstė M.Adomėnas.

Ruošia darbuotojus, o ne darbdavius

Vienas iš aukštosios mokyklos vertinimo kriterijų – studentų ir verslo lyderių (darbdavių) požiūris į studijas. „Vienas įdomiausių faktų, paaiškėjusių atlikus požiūrio tyrimus, yra tas, kad vyresnių kursų studentai kur kas skeptiškiau vertina studijų kokybę negu pirmakursiai ar antrakursiai. Pirmame kurse linkusių rinktis tą pačią studijų programą, net jei už ją reikėtų mokėti visą kainą, yra 58 proc., o ketvirtame kurse ši dalis sumažėja iki 34 proc.“, – sakė tyrimus atlikusios kompanijos „Macroscope“ tyrimų vadovė Renata Lazdin.

Nėra ryškaus darbdavių universiteto, tai jei universitetai Lietuvoje neruošia darbdavių, nėra ko stebėtis, kad darbo vietų taip mažai, – kalbėjo R.Jasinavičius.Anot jos, atsižvelgiant į tai, kad būtent vyresni studentai turi galimybę susidaryti tikslesnį vaizdą apie universiteto suteiktas paslaugas, o dalis jų – dar ir palyginti jas su studijomis užsienyje, šios išvados turėtų priversti Lietuvos universitetus susimąstyti.

Ji taip pat pastebėjo, jog universitetuose tai, ką nori, studijuoja 66 proc. apklaustųjų, o kolegijose – jau tik 55 proc.

Tuo tarpu Vilniaus miesto ir apskrities verslininkų darbdavių konfederacijos prezidentas Rimvydas Jasinavičius pastebėjo, kad reitingas atskleidžia ne tik universitetų, bet ir visos Lietuvos ydas. Pavyzdžiui, nedarbas auga dėl to, kad Lietuvoje visos aukštosios mokyklos ruošia tik darbuotojus. „Nėra išryškinama, kas iš universitetų ir kolegijų ruošia darbdavius. Nėra ryškaus darbdavių universiteto, tad jei universitetai Lietuvoje neruošia darbdavių, nėra ko stebėtis, kad darbo vietų taip mažai“, – kalbėjo R.Jasinavičius.

Lietuvos valstybinių aukštųjų mokyklų reitingą nuo 2007 m. sudaro Demokratinės politikos institutas, šių metų požiūrio tyrimus padėjo atlikti socialinių ir rinkos tyrimų kompanija „Macroscope“. Reitingo iniciatoriai užsiminė, kad kitąmet ketinama vertinti ne tik aukštąsias mokyklas, bet ir pavienes studijų programas.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min