Laisvas žodis nereiškia palaidas.  Prenumeratai iki - 60%
Išbandyti
2011 08 03

Baltijos jūroje sugautose lašišose – neleistinas dioksinų kiekis

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba vykdo medžiagų liekanų gyvūnuose, jų mėsoje, piene, paukštienoje, kiaušiniuose, žvėrienoje ir žuvyse stebėseną. Ši stebėsena Lietuvoje vykdoma nuo 1998 m., jos tikslas – įvertinti medžiagų liekanų kiekius gyvūninės kilmės produktuose, siekiant užtikrinti maisto saugą.
Lašiša
Lašiša / AFP/„Scanpix“ nuotr.

Vadovaujantis Europos Sąjungos teisės aktais, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba pagal parengtą programą ir planus kasmet atlieka Baltijos jūroje sugautų žuvų, skirtų vartoti žmonėms, tyrimus dėl dioksinų ir dioksinų tipo PCB. Tyrimų duomenys teikiami Europos Komisijai, Europos maisto saugos tarnybai ir kitoms suinteresuotoms institucijoms.
 
Vykdant 2011 metų medžiagų liekanų gyvūnuose ir jų mėsoje, piene, paukštienoje, kiaušiniuose, žvėrienoje, žuvyse ir meduje stebėsenos planą, Klaipėdos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba atrinktą paprastosios lašišos mėginį išsiuntė laboratoriniam tyrimui į Hamburgo (Vokietija) Teršalų ir likučių maisto produktuose laboratoriją Eurofins W.E.J.GmbH.
 
Atlikus laboratorinį tyrimą, paprastojoje lašišoje nustatyta dioksinų ir dioksinų tipo PCB suma (13,31 pg/g) viršijo didžiausią leistiną kiekį. Dioksinai ir dioksinų tipo PCB per visą stebėsenos laikotarpį Lietuvoje (nuo 1998 m.) viršijo didžiausius leistinus kiekius dešimtyje jūrinių žuvų mėginių. Šis atvejis yra antras, kai lašišoje nustatyta padidėjusi dioksinų ir dioksinų tipo PCB suma. Tyrimai parodė, kad dažniausiai teršalai nustatomi menkių kepenyse ir senesnėse, didesnėse žuvyse.
 
Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos duomenimis, Baltijos jūros Lietuvos priekrantėje žvejybos verslą vykdantys žvejai per 2010 m. sugavo 535 kg paprastosios lašišos. Per septynis šių metų mėnesius sugauta 160 kg šios rūšies žuvies.
 
„Dioksinų ir dioksinų tipo PCB stebėsenos tyrimai vykdomi siekiant įvertinti šių teršalų kiekius Baltijos jūros regione sugaunamose žuvyse. Tiriamas galimas šių teršalų poveikis bei keliama rizika vartotojams. Dėl šių teršalų kancerogeninio poveikio ir rizikos žmonių sveikatai mokslininkai negali pateikti vieningos nuomonės, todėl dioksinų ir kitų cheminių teršalų klausimai nuolat nagrinėjami pasitelkiant laboratorinių tyrimų rezultatus“, – komentavo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Veterinarijos sanitarijos skyriaus vyriausioji veterinarijos gydytoja Irena Pečiulienė.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Dantų balinimas: kaip pasiekti greitų ir efektyvių rezultatų?
Reklama
Benediktas Vanagas: stipriai išprakaitavus geriant vien vandenį kenčia kūno produktyvumas – trūksta energijos, sunku susikoncentruoti, darai klaidas
Reklama
Nauja automatika ir robotai leis „VLI Timber“ auginti gamybą daugiau kaip 40 proc.
Reklama
Mitai stabdo pasiryžti? Specialistė paneigė pagrindinius investavimo mitus
Užsisakykite 15min naujienlaiškius