Kiek juose dalyvautų jaunuolių, kiekvienais spręstų Seimas. Į mokymus pirmiausia bus priimami norą juose dalyvauti pareiškę jaunuoliai. Jei savanoriškai nesusirinks Seimo nustatytas žmonių skaičius, bus vykdomas šaukimas iš 19–26 metų karo prievolininkų sąrašo.
„Jei nesusirinks Seimo nustatytas savanorių skaičius, ministerija turės teisę atsitiktinės atrankos tvarka šaukti“, – komentuodama siūlomą naują tvarką BNS sakė krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė.
Dalyvauti kariniuose mokymuose galės ir moterys, bet tik jei pačios to norės. Mokymuose norintiems dalyvauti savanoriškai siūlomas 18–38 metų amžiaus cenzas.
Kariniai mokymai galės būti sutrumpinti iki 30 dienų, jei karo prievolininkas įsipareigos juos baigęs ne trumpiau kaip ketverius metus tęsti privalomąją karo tarnybą pasirašęs aktyviojo rezervo kario sutartį. Tokiu atveju, asmenys kartu su kariniu vienetu, kuriam jie bus priskirti, 20-30 dienų per metus dalyvaus kariniuose mokymuose ir pratybose, vykdys kariuomenės užduotis, taip pat galės vykti į tarptautines misijas. „Iki šiol žmonės, atlikę tarnybą, buvo tiesiog įrašomi į sąrašus, o mums reikalingas toks rezervas, kai žmonės kartas nuo karto vėl yra pašaukiami, atnaujinamos jų žinios. Jie yra tam tikrose struktūrose, žino, kokias pareigybes užims, ką darys esant reikalui“, – aktyvųjį rezervą apibūdino ministrė.
Ministrė neįvardijo, kiek jaunuoliu artimiausiais metais tikimasi tokiu būdu parengti šalies gynybai, tačiau prognozavo, jog tai priklausys nuo grėsmių sąrašo, o ypač – finansinių galimybių.
„Jei bus finansinės galimybės, žmonių bus apmokoma daugiau, jei jos bus tokios, kaip dabar, daug nebus, nes tai kainuoja“, – aiškino R.Juknevičienė.
Baziniai kariniai mokymai iš esmės nesiskirs nuo dabar organizuojamų būtinųjų karinių mokymų, į kuriuos ateina tik savanoriai. Šiuo mokymuose, KAM vadovės teigimu, 2010 metais krašto gynybai bus parengta 600 vyrų.
KAM teigimu, nustatydamas šaukiamųjų skaičių į privalomąją pradinę karo tarnybą, Seimas taip pat nustatys ir būdą, kuriuo bus organizuojama privalomoji pradinė karo tarnyba – arba baziniai kariniai mokymai, arba nuolatinė privalomoji pradinė karo tarnyba.
Šaukimas į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą buvo sustabdytas dar 2008 metų rudenį, tačiau naujame įstatyme yra palikta galimybė grįžti prie jos. KAM vadovė teigė, jog šaukimo atnaujinimas yra politinis sprendimas ir jo siekti neketinama.
Siūloma nauja tvarka taip pat numatomos skatinimo priemonės atlikti tarnybą.
„Čia buvo sudėtingas klausimas, dar nežinau, kaip vyks derinimas su kitomis ministerijomis. Mes norime sukurti skatinimo sistemą, Pavyzdžiui, tikslinė stipendija studijuoti aukštosiose mokyklose arba profesiniam mokymui. Tam tikras priedas prie balų stojant į valstybės finansuojamas vietas. Subsidijos darbdaviams, įdarbinusiems privalomąją pradinę karo tarnybą atlikusius prievolininkus. Tam tikri privalumai įsidarbinant valstybės tarnyboje“, – svarstė R.Juknevičienė.
2009 metais Konstitucinis Teismas išaiškino, jog yra būtina numatyti kitokias nei privalomoji pradinė karo tarnyba parengimo ginti valstybę priemones, užtikrinančias, kad piliečiai būtų tinkamai parengti vykdyti savo konstitucinę pareigą – ginti valstybę nuo užsienio ginkluoto užpuolimo.
Ministrė sakė besitikinti, jog Seimas priims Karo prievolės įstatymo naują redakciją rudens sesijoje. Tokiu atveju numatomi pakeitimai įsigaliotų nuo 2011 metų kovo.
