Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Bendradarbiavimas su Rusija nereiškia priešraketinės gynybos sistemos kūrimo kartu, teigia Lietuva

Raketa
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr. / Raketa
Šaltinis: BNS
0
Skaitysiu vėliau
A A

NATO gali bendradarbiauti su Rusija kurdama priešraketinės gynybos sistemą Europoje, bet tai nereiškia, kad sistema bus kuriama kartu su Maskva, teigia Lietuvos pareigūnai, Aljanso atstovams tariantis dėl tolesnės NATO ateities.

„Bendradarbiauti tai nereiškia kurti kartu. Bendradarbiavimas gali būti įprasmintas keitimusi informacija, abipusėmis pasitikėjimo priemonėmis, atvirumu“, – BNS sakė užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis.

NATO užsienio reikalų ir gynybos ministrų susitikime dalyvaujantis politikas pabrėžė, kad priešraketinės gynybos sistema neturi pakeisti esamų atgrasymo priemonių, tikriausiai turėdamas omenyje Jungtinių Valstijų branduolinius ginklus Europoje.

„Jeigu kalbame apie priešraketinę gynybos sistemą, esame už tai, kad tai būtų NATO sistema, o ne atskirų valstybių, kuri galėtų efektyviai ginti visus NATO narius nuo viso plataus spektro bet kokių branduolinių grėsmių. Bet šita sistema kuriama neturėtų pakeisti sulaikymo, atgrasymo elementų“, – telefonu iš Briuselio sakė ministras.

NATO ministrai ketvirtadienį Briuselyje tariasi dėl naujosios NATO strateginės koncepcijos, kuri turėtų nubrėžti Aljanso veiklos gaires bent artimiausiam dešimtmečiui.Kalbėdamas apie NATO ir Rusijos ryšius, A.Ažubalis teigė, kad „bendradarbiavimas su Rusija turi vykti abipusiškumo principu“, tačiau detaliau galimos santykių raidos nekomentavo.

Tuo metu krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė BNS sakė, kad susitikime „vyravo bendra nuomonė, kad Rusija galėtų ir turėtų būti įtraukta į priešraketinės gynybos kūrimo procesą“.

NATO ministrai ketvirtadienį Briuselyje tariasi dėl naujosios NATO strateginės koncepcijos, kuri turėtų nubrėžti Aljanso veiklos gaires bent artimiausiam dešimtmečiui.

Pasak R.Juknevičienės, strategijos projektas, kuris vis dar yra slaptas, Lietuvą tenkina. „Mano įspūdis toks, kad dauguma valstybių, gal net visos, nenorėtų kaip nors iš esmės redaguoti teksto. Lietuvą taip pat tenkina“, – sakė ministrė.

R.Juknevičienės teigimu, Lietuvai viena iš svarbiausių nuostatų, kad NATO turi išlikti gynybine organizacija, sugebanti ginti savo teritoriją ir besiremianti 5-uoju straipsniu, kuris numato kolektyvinę gynybą. Pasak ministrės, strateginė koncepcija nėra tas dokumentas, kuriame būtų įtvirtinti konkretūs gynybos planai.

A.Ažubalis savo ruožtu sakė atkreipęs dėmesį, kad NATO turėtų skirti dėmesio ir kibernetiniam bei energetiniam saugumui.

„Pasakėme, kad energetinis saugumas turi būti suprantamas ne siaurai, o NATO turėtų siekti sisteminio požiūrio į energetinį saugumą. Energetiniam saugumui grėsmės gali eiti ne tik iš teroristų“, – teigė ministras.

NATO siūlo išplėsti esamą priešraketinės gynybos sistemą, kad Aljanso šalys būtų apsaugotos nuo raketų iš tokių šalių kaip Iranas ir Šiaurės Korėja. NATO vadovybė taip pat siūlo Rusijai bendradarbiauti kuriant sistemą, tačiau kai kurios Rytų Europos šalys tokias iniciatyvas vertina atsargiai.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Komentarai
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min