Natris – labai aktyvus chemikalas, kuris sprogsta sureagavęs su vandeniu, – naudojamas atominėse elektrinėse. Tačiau, tarkime, buvusiai Ignalinos atominei elektrinei metams jo tereikėdavo vos keliasdešimties kilogramų.
Buvusioje Sovietų Sąjungoje pagamintą natrį vilnietis Stasys Dautartas, bendrovės „Joda“ savininkas, prieš septynerius metus nupirko už 100 tūkst. JAV dolerių paskolą, gautą iš tuo metu gyvavusio Turto banko. Tačiau savininkas jo parduoti neįstengė, todėl chemikalai įstrigo Lietuvoje. Turto bankas keliskart organizavo aukcioną, bet pirkėjų taip ir neatsirado. Iš pradžių didžiulės statinės su chemikalais buvo laikomos Vilniuje, netoli Savanorių prospekto. Vėliau chemikalai pervežti į Vilniaus rajone, prie Nemenčinės, esantį Pakryžės kaimą ir sukrauti apleistoje fermoje. Ant statinių varvėjo vanduo, jos rūdijo. Pavojingas krovinys bet kurią akimirką galėjo išlėkti į orą.
Bėdos dėl pavojingo krovinio
Fermos pastatus įsigijus verslininkui Dariui Gudeliui, ketinusiam juose vykdyti savo bendrovės veiklą, natriu atsikratyta – chemikalai parduoti Kazachstano piliečiams už 18 tūkst. litų, kurie vos padengė transportavimo išlaidas. Tačiau verslininkas ir įmonės buhalterė Irina Višnevskaja netrukus buvo apkaltinti natrio vagyste ir Vilniaus 1–ajame apylinkės teisme nuteisti vieniems metams laisvės atėmimo kiekvienas, bausmės vykdymą atidedant. Šį nuosprendį tik neseniai panaikino Vilniaus apygardos teismas, abu kaltinamieji išteisinti. Tačiau jų interesams atstovaujantis advokatas Stanislovas Nalivaika LŽ sakė, kad tokia byla apskritai neturėjo būti nagrinėjama teisme. „Žmones vagyste apkaltino pašalinis asmuo, kuris tikino esąs bendrovės savininkas, nusipirkęs akcijas, nors Registrų centro dokumentuose jo pavardės visai nėra“, – sakė advokatas.
Iš tiesų 2006 metais, norėdamas atsikratyti pavojingos nuosavybės, S.Dautartas pardavė UAB „Joda“ akcijas vilniečiui Igoriui Razgoniajevui už simbolinę vieno lito sumą. Pasak advokato, naujasis savininkas neperregistravo bendrovės savo vardu, tad negalėjo būti laikomas jos savininku. Tačiau I.Razgoniajevas kreipėsi į Aplinkos ministeriją (AM) prašydamas pinigų chemikalams neutralizuoti.
Nesuprato grėsmės
Iki tol šios ministerijos darbuotojai tik nuolat skirdavo baudas už netinkamą natrio laikymą. AM Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (VRAAD) direktorius Rolandas Masilevičius LŽ sakė, kad aplinkosaugininkai žinojo apie natrio keliamą pavojų. Kodėl jie neskambino pavojaus varpais? Klausimas lieka be atsakymo. „Tai ne mūsų nuosavybė, tad galėjome tik tikrinti, kaip jis laikomas. Manau, pervežtas į fermos patalpas jis buvo palyginti nepavojingas“, – LŽ tvirtino R.Masilevičius.
Tuo metu D.Gudelio vadovaujamos bendrovės buhalterė I.Višnevskaja, parodžiusi, kur buvo laikomas natris, pasakojo, kad atvykę kazachai griebėsi už galvų. Pasak jų, tokie chemikalai turi būti saugomi užpilti alyva sandariose talpyklose, o ne surūdijusiose statinėse. Aplinkiniai gyventojai žinojo apie fermoje laikomą natrį, kai kurie netgi padėjo jį atvežtą iškrauti. Žinojo ir Vilniaus rajono policija. Tačiau vargu ar jie nutuokė, kokia bomba slypi apleistoje fermoje. O štai aplinkosaugininkai puikiausiai tai suprato.
Pasak I.Višnevskajos, fermoje nebuvo jokios signalizacijos, budėdavo tik sargas, kuris negalėjo kontroliuoti visos didžiulės teritorijos. Į fermas per išdaužytus langus ar išlaužęs užraktą galėjo patekti bet kas. „Vienu metu prie Nemenčinės esančiuose vandens telkiniuose nuolat aidėjo sprogimai. Visai tikėtina, kad brakonieriai žuvis sprogdino fermoje laikomu natriu“, – svarstė moteris. Anot jos, tokių sprogimų sumažėjo natrį išgabenus.
Reikalavo pinigų
Sprogimai aidėjo tada, kai I.Razgoniajevas nutarė esąs natrio savininkas. Jis atkakliai mynė AM slenksčius, prašydamas pinigų chemikalams utilizuoti. Nepatvirtintais duomenimis, jis reikalavo 300 tūkst. JAV dolerių. Tuo metu duodamas parodymus teisme Chemijos instituto ekspertas chemijos mokslų daktaras Romas Ragauskas minėjo kitokią pinigų sumą. Pasak jo, tokiam natrio kiekiui sunaikinti reikėtų maždaug 5 mln. litų. Pavojingų atliekų utilizavimas visame pasaulyje brangiai kainuoja. VRAAD Vilniaus rajono agentūros vedėjas Mykolas Bekasėnas LŽ pasakojo, kad tuo dažnai mėgsta naudotis aferistai. Paėmę pinigus jie deklaruoja, kad pavojingas medžiagas išgabeno į užsienį, tačiau iš tiesų laidoja netoli sostinės. Pasak vedėjo, iš sostinės išvežta nemažai pavojingų atliekų ir užkasta Vilniaus rajone. Tačiau I.Razgoniajevui pinigų gauti nepavyko.
Tuomet fermos pastatą jau buvo įsigijęs D.Gudelis, kurio pažįstamas paprašė jame pasaugoti jo dėdei S.Dautartui priklausantį natrį. „Net neįtariau, kad tai pavojingi chemikalai, tad sutikau. O kai sužinojau tiesą, ėmiau rūpintis, kaip pavojingą medžiagą kuo greičiau išvežti iš Lietuvos. Kai atsirado pirkėjas, mes su buhaltere I.Višnevskaja lengviau atsikvėpėme, nors nieko ir neuždirbome. Maniau, kad padarėme gerą darbą, bet vėliau buvome apkaltinti“, – LŽ guodėsi D.Gudelis.
Kreipėsi dėl vagystės
2006–ųjų pradžioje I.Razgoniajevas sužinojo, kad natrio fermoje nebėra. Jis teigė pasijutęs apgautas, nebeliko argumento reikalauti pinigų chemikalams utilizuoti, todėl parašė pareiškimą, esą įvykdyta vagystė. D.Gudelis ir I.Višnevskaja – bendrovės, kuriai priklauso fermos pastatas, direktorius ir buhalterė – tapo įtariamaisiais. Dėl kaltinimo stambia vagyste abu atsidūrė teisme. „Nebijau pasakyti: Vilniaus 1–asis apylinkės teismas ne itin gilinosi į ieškinį. Ne tik abu kaltinamieji buvo nubausti už neva nusikaltimą, bet ir teismas nagrinėjo bylą, pradėtą pagal prašymą asmens, kuris, Registrų centro duomenimis, net nebuvo UAB “Joda„, o kartu ir natrio savininkas“, – LŽ teigė advokatas S.Nalivaika. Nuosprendį nuteistieji apskundė apeliacinei instancijai, tai yra Vilniaus apygardos teismui (VAT). Praėjusią savaitę VAT nuosprendžiu D.Gudelis ir I.Višnevskaja išteisinti. Tačiau, advokato manymu, nors pavyko pasiekti teisingumą, jis įvykdytas ne iki galo. „Išteisinamajame nuosprendyje vis dėlto I.Razgoniajevas yra pripažįstamas kaip bendrovės “Joda„ ir natrio savininkas. Tai netiesa ir mes šią nuostatą skųsime“, – LŽ sakė S.Nalivaika, atstovaujantis I.Višnevskajai. D.Gudelio advokatas Romas Brilius teigė kol kas nežinąs savo ginamojo nuostatos. Iki šiol visuose teismuose abu kaltinamieji laikėsi vieningos nuomonės.
Pinigai buvo pažadėti?
„Anksčiau nebūčiau patikėjęs, kad būsiu nuteistas už pavojingo krovinio išgabenimą iš Lietuvos“, – LŽ sakė D.Gudelis. Bylos dokumentuose rašoma, kad tokio kiekio natrio kaina galėjo siekti daugiau kaip 400 tūkst. JAV dolerių. Tačiau D.Gudelis teigia iš kazachų paėmęs tik pinigus už natrio transportavimą per keturių valstybių teritorijas. Tai atsiėjo brangiai, nes buvo pasamdyta bendrovė, kuri išgabeno natrį specialiose talpyklose. „Chemikalai buvo tinkamai pakrauti, niekur per patikrinimus niekam neužkliuvo“, – pasakojo I.Višnevskaja. Dabar abu su D.Gudeliu LŽ tikino, kad valstybės tarnautojai patys elgėsi neatsakingai, o prokuratūra ir teismas bandė juos dangstyti. „I.Razgoniajevas visur elgėsi labai drąsiai, mums susidarė įspūdis, kad čia neapsieita be gerų pažinčių. Girdėjome ir kalbas, kad pinigai natriui utilizuoti jam jau buvo pažadėti. Tačiau bandymai gauti kelis šimtus tūkstančių litų valstybės lėšų neva itin pavojingiems chemikalams utilizuoti nuėjo perniek“, – LŽ sakė iki šiol be raminamųjų dažnai negalinti užmigti I.Višnevskaja.
