„Mes, černobyliečiai, dar gyvi ir būdami mūsų šalies piliečiai, viso pasaulio akivaizdoje atlikę savo misiją Černobylyje, norime gyventi garbingai ir išdidžiai, tačiau jūsų priimti įstatymai leidžia mums tik gražiai būti palaidotiems“, – tragiškų metinių minėjime Seime sakė judėjimo „Černobylis“ pirmininkas Pranas Paškevičius.
Anksčiau kalbėdamas per spaudos konferenciją jis pabrėžė, kad černobyliečiai nespaudžia valstybės dėl jiems palankių teisės aktų pataisų, nors, sakė, „galbūt kažkam susidaro toks įspūdis“.
Taip pat judėjimo atstovai teigė, kad politikų ir žiniasklaidos dėmesio jie daugiausia sulaukia tragiškų metinių proga, o jeigu jo šiek tiek daugiau būtų ir paprastomis dienomis, sako, jog ir situacija galbūt būtų geresnė.
„Galbūt kažkam susidaro įspūdis, kad mes norime kažkokio išskirtinio dėmesio, išskirtinių lengvatų, tačiau aš pastebiu – paskutinį kartą su savo klausimais Seime mes buvome prieš penkerius metus, kai minėjome šios tragedijos 20-metį. Bet mes gyvename ne kartą per penkerius metus, o kiekvieną dieną, ir jei tas dėmesys būtų kasdien rodomas, ta situacija būtų kitoniška“, – per spaudos konferenciją Seime kalbėjo P.Paškevičius.
„Mums kartais sako: “mes jūsų nesiuntėm tenai, jūsų reikalas, kad jūs ten buvot„. Bet turbūt visi supranta, kad jei mes ten nebūtume buvę, kažkas kitas ten būtų buvęs, nes tuos darbus, kuriuos mes atlikome, kažkas turėjo atlikti“, – pridūrė judėjimo vadovas.
Kitas judėjimo atstovas Gediminas Jančiauskas sakė, kad černobyliečiai nesiekė būti išskirtiniai, bet tokiais tapo, ir ne savo valia.
„Pastarąsias dvi savaites sulaukėme didelio spaudos atstovų dėmesio, minint šią tragišką datą daugiau kalbama apie mus. Žiūrėdamas vieną laidą išgirdau Sveikatos reikalų komiteto pirmininko pasakymą, kad černobyliečiai nori būti išskirtiniai. Mes nenorime būti išskirtiniai, mes nesiekėme būti išskirtiniai, išskirtiniais mus padarė likimas, arba tuometinė valdžia, pasiųsdami dirbti į Černobylį“, – kalbėjo G.Jančiauskas.
Spaudos konferencijoje kalbėjęs socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas pripažino, jog dabartinė valstybės parama avarijos padarinius likvidavusiems asmenims – per menka, tačiau, anot jo, tokios yra valstybės galimybes.
„Vargu ar galima pagal valstybės galimybes pasakyti, kad kiek reikia, tiek valstybė ir yra skyrusi, reikėtų gerokai daugiau“, – kalbėjo ministras, tačiau tuo pačiu sakė černobyliečiams trūkstant ne tik piniginės paramos, bet ir žmogiško dėmesio jiems, jų problemoms.
„Kiekvieną dieną mūsų žmogiškas dėmesys turėtų būti skiriamas tiems, kurie aukojosi, kad kiti galėtų gyventi sveiki, auginti vaikus. Labai svarbu, kad tie žmonės, kurie sudėjo savo auką likviduojant avarijos padarinius, gautų moralinę grąžą iš savo bendrapiliečių Lietuvoje“, – sakė ministras.
Jis priminė, kad kompensacijos Černobylio avarijos likvidavimo dalyviams mokamos nuo 1992-ųjų, ir per tą laiką iš viso buvo skirta apie 10 mln. litų.
„Net per sunkmetį, kuris vertė mažinti įvairiausias socialines išmokas, vienkartinių kompensacijų dydis nebuvo mažinamas, šiandien ir “Černobylio„ judėjimo dalyviams, ir Lietuvos gyventojams galiu pasakyti, kad nuo Naujųjų metų valstybinės pensijos, kurios dėl sunkmečio buvo sumažintos, bus mokamos buvusio lygio“, – sakė ministras.
Antradienį Lietuvoje minimos Černobylio atominės elektrinės avarijos 25-osios metinės.
Sprogimas Černobylio atominėje elektrinėje, per kurį radiacija buvo užteršta ir Lietuva, įvyko 1986 metų balandžio 26 dieną.
Nuo 1986 iki 1990 metų Černobylio katastrofos likvidavimo darbuose dalyvavo apie 800 tūkst. likviduotojų, tarp jų – 7 tūkst. Lietuvos piliečių.
Pastarosiomis savaitėmis pasaulio dėmesys buvo nukrypęs į Japoniją, kurios pareigūnai stengiasi užkirsti kelią radiacijos nuotėkiui iš žemės drebėjimo pažeistos Fukušimos atominės elektrinės.
