Tuo tarpu Europos Komisijos mokesčių ir audito komisaras Algirdas Šemeta laikosi priešingos nuomonės. Pasak jo, turto ir vadinamasis žaliasis automobilių mokesčiai būtų tinkama priemonė biudžeto skylėms kamšyti, nes jie mažiau kenktų ekonomikos augimui nei papildomas darbo jėgos ar kapitalo apmokestinimas, pranešė Lietuvos televizijos Naujienų tarnyba.
„Tarptautinė praktika rodo, kad NT mokesčiai, nesvarbu, ką apmokestinsime ir kiek, eina į savivaldybių biudžetus, o valstybės biudžeto problemų nesprendžia. Iš viso ką mes apgaudinėjame, save? Manome, kad kažką kitą galima apgauti, kad biudžetą sumažinsime, kam to reikia?“ – klausė D.Grybauskaitė.
„Noriu tik labai aiškiai pasakyti, kad šie mokesčiai gali daugiausia atnešti nuo 100 iki 300–400 mln. Vien per metus atidėjimai stambioms įmonėms Valstybinėje mokesčių inspekcijoje buvo 350 mln. Pridėtinės vertės ir kitų mokesčių iš jų tiesiog nepaprašėme. Aš manau, kad yra labai daug nišų, labai daug priemonių ir galimybių, kur rasti, kaip sutaupyti“, – kalbėjo prezidentė.
A.Šemetos teigimu, jei savivaldybės pačios surinktų daugiau, pavyzdžiui, nekilnojamojo turto mokesčio, mažėtų našta valstybės biudžetui, o kartu ir deficitas. Lietuva Europos Komisijai įsipareigojusi viešųjų finansų deficitą per porą metų sumažinti nuo maždaug 8 iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto.
„Kai mes kalbame apie 3 procentus ar kitokį skaičių, tai vėlgi susiję su visa finansų sistema, tai šiuo atveju ar pajamos patenka į valstybės, ar į savivaldybių biudžetus, jeigu prisideda prie biudžeto konsolidavimo, tai didesnio skirtumo nėra“, – teigė eurokomisaras.
