Vasarą 15min.lt rašė apie Šakių rajono Naudžių kaime gyvenančią daugiavaikę Jūratės ir Giedriaus Šebelskių šeimą, besiglaudžiančią nuomojamame socialiniame būste – trijų kambarių bute.
Kai tėčio slaugomas Danielius gydosi Kauno klinikose, namuose jo laukia dar aštuoni broliai ir seserys: 15-etis Karolis, Lukas, kuriam 13-ka, 11-etis Mantas, 10-etė Austėja, 8-erių Goda, 7-erių Giedrė, 4-erių Gabija ir šeimos pagrandukas – vos 9 mėnesių Matas.
Šiuo metu visa šeima namuose. Kaip sako tėtis, Danielius linksmas duodasi tarp brolių ir seserų. Į Kauno klinikas tęsti gydymo berniukas keliauja kas dvi savaites. Kas keturias dienas į ligoninę jis vyksta duoti kraujo tyrimams.
Prie tokio gyvenimo ritmo Danielius jau priprato. Tačiau netrukus jis patirs naujų įspūdžių – už 15min.lt skaitytojų suaukotas lėšas Šebelskiai įsigijo nuosavą būstą. Šiomis dienomis šeima perka naujus baldus ir gyvena kraustymosi nuotaikomis.
Pakeitė langus – pabrango nuoma
Per labdaros ir paramos fondą „Mamų unija“ Šebelskiams buvo paaukota beveik 30 tūkst. eurų. Fondo direktorė Eglė Mėlinauskienė aplankė šeimą, norėdama savo akimis pamatyti, kokios paramos reikėtų labiausiai.
„Gyvai viskas atrodo baisiau nei galima perteikti nuotraukomis. Išėjau ir pagalvojau, kad pinigų suma, kuri iš esmės yra didelė, tokiomis aplinkybėmis tiesiog ištirps“, – prisimena E.Mėlinauskienė.
Iš kiekvieno kampo žvelgė ne tik žvitrios vaikų akelės, bet ir begalinis skurdas. Šaldytuvas ir skalbimo mašina – bene vieninteliai daiktai, palengvinę šeimos buitį.
Namuose nėra nei šildymo, nei karšto vandens. Vienintelė krosnis baigia sugriūti, todėl žiemą būsto sienos apledėja.
Vonioje dėl sulūžusio krano be perstojo teka vanduo.
„Šeima savo lėšomis pasikeitė langus – pinigai buvo išskaičiuoti iš jai mokamų pašalpų. Būsto kokybė esą pagerėjo, todėl savivaldybė pakėlė socialinio būsto nuomos kainą“, – atsistebėti negali E.Mėlinauskienė.
Pasirinkimą nulėmė racionalumas
Tokiomis aplinkybėmis investuoti į svetimą nuosavybę būtų rizikinga. „Padarysime remontą, tai nuomos mokestis taip išaugs, kad bus neįkandamas“, – svarstė Šebelskiai.
„Iš pokalbių su šeima supratau, kad jiems svarbiausia turėti savo namus, kur galėtų saugiai jaustis“, – pasakoja E.Mėlinauskienė.
Iš pradžių galvota apie nuosavą namą su žemės sklypu, kur šeima galėtų ūkininkauti. Juolab, kad vyriausiasis sūnus jau augina avių ir triušių.
„Tačiau Giedrius, vienintelis šeimos maitintojas, neturi teisės vairuoti, todėl jam būtų problemiška nuvykti į darbą, o rasti naują labai sudėtinga. Be to, dabar jis dirba pas ūkininką, kuriam jaučia lojalumą. Tas žmogus jį remia ir palaiko, saugo darbo vietą, kai Giedrius ligoninėje, duoda pinigų skolon“, – aiškina E.Mėlinauskienė.
Netikėtas brangimas
Kalbos, kad Šebelskiai dairosi naujos pastogės, pasklido labai greitai. Sutapimas ar ne, apylinkėse kaip tyčia šoktelėjo nekilnojamojo turto kainos.
Vienas butas, tiesa, gerai įrengtas, buvo parduodamas už 20 tūkst. eurų. „Anot Giedriaus ir Jūratės, tai – kosminė suma“, – sako „Mamų unijos“ vadovė.
Jiems svarbiausia turėti savo namus, kur galėtų saugiai jaustis.
Tačiau gretimame name pavyko rasti vos šiek tiek prasčiau įrengtą keturių kambarių būtą. Už jį šeimininkai prašė 11 tūkst. eurų. Praėjusią savaitę Šebelskiai savo rankose spaudė nuosavybės dokumentus.
„Be to, šeimai pervedėme 5 tūkst. eurų baldams, pavyzdžiui, dviaukštėms lovoms, nusipirkti“, – kalba E.Mėlinauskienė.
„Jau nusipirkome kampą į svetainę ir dviaukštę lovą“, – patvirtina G.Šebelskis.
Mokosi leisti pinigus
E.Mėlinauskienė užtikrina: vaikai Šebelskių šeimoje labai mylimi: „Gyvi, smalsūs – tikri vaikai. Viena koja – su vienokia kojine, kita – su kitokia. O Danielius koks laimingas, tarp brolių ir seserų paskendęs.“
Jie viskuo dalijasi ir paklausti, ko norėtų, nieko neprašo, nors gal reikėtų ir avalynės, rašomojo stalo, interneto, mokslo priemonių, ką jau kalbėti apie artėjančias Kalėdas.
Į svečius E.Mėlinauskienė leidosi ne tuščiomis: nuvežė įvairių ūkinių, higienos priemonių, mokyklinių priemonių vaikams.
„Šeimai trūksta socialinių įgūdžių“, – neslepia E.Mėlinauskienė. Pavyzdžiui, pirma suma, kurią fondas pervedė šeimai, siekė apie 700 eurų. Tėvai Danieliui padovanojo milžinišką mašiną.
Neturiu jokių pretenzijų. Esame be galo dėkingi.
Tėvų norą palepinti su liga kovojantį sūnų galima suprasti. Tačiau paaukotus pinigus galima išleisti ir efektyviau – tik to reikia mokytis.
„Didelė pinigų suma galėtų susukti galvą kiekvienam kukliai gyvenančiam žmogui. Todėl su Giedriumi ir Jūrate sutarėme, kad lėšas jiems pervesime dalimis. Šeimai iš viso suaukota 30 337 eurų. Iš jų šeimai esame pervedę 19 200 eurų.
Pirmas pavedimas siekė 700 eurų, vėliau – 500 eurų, 1000 eurų. Butui pirkti ir dokumentams tvarkyti skyrėme 12 000 eurų. Pirmadienį šeimai skyrėme 5000 eurų baldams įsigyti. Yra likę 11 137 eurų“, – skrupulingai skaičiuoja E.Mėlinauskienė.
Toks susitarimas G.Šebelskį visiškai tenkina: „Neturiu jokių pretenzijų. Esame be galo dėkingi.“
