Antradienio vakarą A.Siaurusevičius žurnalistams sakė, jog LRT ir toliau gamins išliekamąją vertę turinčią produkciją, tačiau ir stengsis konkuruoti rinkoje, nes dalį pajamų gauna iš reklamos.
„Pagrindiniame televizijos kanale reikia ambicingesnio tinklelio, kad jis atitiktų žmonių lūkesčius, o jie, kaip žinoma, dideli. Iš mūsų laukia geriau, daugiau, kokybiškiau, ir tai yra didžiulė atsakomybė. Mes visada tarp misijos ir reitingų, to neišvengsime“, – pridūrė jis.
A.Siaurusevičius tikino, kad politikai prie jo išrinkimo neprisidėjo ir pridūrė, jog LRT taryba ne kartą įrodė savo nepriklausomumą.
„O man didžiulė garbė ir atsakomybė, kolektyvui stabilumas gerai, nes žino, ko laukti“, – aiškino jis.
Paklaustas, ar neplanuoja pertvarkų, susijusių su darbuotojais, A.Siaurusevičius pabrėžė, jog šis klausimas – kiek ankstyvas, tačiau neslėpė, jog ieškos būdų optimizuoti veiklą.
A.Siaurusevičius priminė, kad per 2 metus – iki 2010-ųjų pabaigos, LRT sąnaudos buvo sumažintos 30 mln. Lt ir tai vadino rezultatu, kuriuo jis gali didžiuotis. „Ir galiu didžiuotis žmonėmis, kurie tai atlaikė“, – sakė generalinis direktorius.
Anot A.Siaurusevičiaus, netiesa, kad per sunkmetį gerokai apkarpyti LRT darbuotojų atlyginimai tokie išliko iki dabar. Esą didžiajai daliai darbuotojų jie jau atstatyti, tačiau algos buvo pakoreguotos.
LRT vadovo teigimu, dvejus metus nacionalinis transliuotojas dirba pelningai, praėjusiaisiais metais neaudituotas pelnas siekė 2 mln. Lt.
„Bet kaip aš sakau, tai – džiaugsmas pro ašaras, nes pelnas visų pirma eina sugrąžinti krizės laikų įsiskolinimams, – pabrėžė jis. – Nėra jokios paslapties, kad turime įsiskolinimų, bet neturime nei vieno įsiskolinimo, kuris neleistų gyvuoti ir žvelgti į ateitį su perspektyva. Su visais susitarta, pernai skola ne didėjo, o mažėjo“.
Anot jo, iki galo neišsiaiškinta tik su Lietuvos radijo ir televizijos centru. Dėl skolos centrui tebevyksta teismai.
A.Siaurusevičius priminė, kad LRT išlieka prasčiausiai valstybės finansuojamu nacionaliniu transliuotoju visoje Europos Sąjungoje ir šią problemą kažkada teks išspręsti.
„Transliavimas yra brangus malonumas ir skiriasi nuo spaudos. Bet kuri kamera daug kartų brangesnė už jūsų diktofoną“, – aiškino jis.
