Neseniai socialines pašalpas ir kompensacijas už kurą neatlygintinai gavę žmonės pastaruoju metu už šią paramą privalo dirbti visuomenei naudingus darbus. Vien Biržų rajone nuo metų pradžios tokių darbininkų atsirado 250. Tačiau skurstančios seniūnijos tokiam antplūdžiui nepasirengusios – negali žmonėms pasiūlyti net kastuvų sniegui kasti.
Socialines pašalpas ir kompensacijas už kietąjį kurą gaunančius asmenis atidirbti nuo šių metų pradžios įpareigojo Biržų rajono taryba. Viena darbo valanda prilyginta 10 litų. Tad gaunančiųjų paramą darbo laikas priklauso nuo pašalpos dydžio. Biržų rajono Vabalninko seniūnijos seniūnas Stepas Gudas teigė, kad dažnas minėtą paramą gaunantis žmogus per mėnesį privalės visuomenės labui plušėti 90 valandų. Į Vabalninko seniūniją jau kreipėsi daugiau kaip 30 tokių asmenų.
„Iš pradžių džiaugėmės tokia darbo jėgos gausa, bet tuoj pat pamatėme, kad dėl to turėsime nemažai rūpesčių“, – prisipažino S.Gudas. Anot seniūno, bėda, kad dirbti atėjusį žmogų reikia aprūpinti ne tik darbu, bet ir įrankiais bei saugos priemonėmis.
„Įprasta, kad dirbantys viešuosius darbus asmenys tvarko aplinką, patalpas, atlieka remonto darbus“, – teigė seniūnas. Tačiau sunkmečiu remontų nevyksta, o tvarkyti aplinkos beveik neįmanoma dėl įvairių priežasčių. „Neturime nei tiek kastuvų sniegui kasti, nei įrankių ledui daužyti, negalime žmonių aprūpinti darbo pirštinėmis, šviesą atspindinčiomis liemenėmis, kurių reikia dirbant šalia gatvių. Pagaliau neturime už ką išvežti sniego, tad kasame jį iš vienos vietos į kitą“, – teigė S.Gudas.
Tačiau jis tikino, kad bent maža dalis už pašalpas atidirbančių žmonių galėjo kapoti malkas, reikalingas pirčiai ir seniūnijos administracijos pastatui kūrenti. Biržų rajono Parovėjos seniūnei Gailutei Tamulienei iškilo problema, kaip prižiūrėti kelias dešimtis už pašalpas dirbančių asmenų.
„Paskirstyti jiems darbus ir prižiūrėti, kaip jie dirbami, reikia laiko ir degalų automobiliams, kad apvažiuotum įvairias vietas. Neturime lėšų ne tik degalams, bet ir darbo saugos reikalavimus atitinkantiems drabužiams“, – apgailestavo seniūnė.
Ji pabrėžė, kad žmonių įdarbinimas seniūnijos darbuotojus privertė pildyti tabelius, skaičiuoti dirbančių asmenų darbo laiką, rašyti ataskaitas, taigi atsirado nemažai papildomo biurokratinio darbo. Širvėnos seniūnė Gražina Samulionienė pasakojo, kad tariasi su bendruomenių pirmininkais, kad šie prižiūrėtų triūsiančiuosius už gaunamą paramą, nes seniūnijos darbuotojai to daryti neįstengia. Seniūnė svarstė, kad atėjus pavasariui ir vasarai atidirbantieji už pašalpas galės šienauti pakeles ir vejas, prižiūrėti gėlynus. „Dabar, žiemą, žmonėms nelabai turime ką pasiūlyti, todėl tariamės, kad šie sutiktų dirbti jau nutirpus sniegui“, – sakė G.Samulionienė.
Vita Bukauskienė, vadovaujanti Pabiržės seniūnijai, teigė taip pat nelabai išmananti, kokių darbų šiuo metu galėtų pasiūlyti pašalpų gavėjams. „Laukiame, kol kokia močiutė pasiskųs, kad jos namai užpustyti. Tada nedelsdami siųsime žmogų nukasti sniego“, – sakė seniūnė.
