Vairuotojų mokymo ir kvalifikacijos kėlimo mokyklų asociacijos viceprezidentas Darius Lesickas LTV teigė, kad mokyklos verčiamos į mokymą įdėti milžiniškus pinigus. „Kad ir pačios aikštelės įrengimas. Jis reikalauja didelių investicijų, skaičiuojamų ne šimtais tūkstančių, kalbama apie milijonus. Tuo metu visoje Europoje jų po truputį atsisakoma“, – pasakojo D.Lesickas.
Vairavimo mokyklų atstovai tikina, kad daugiausia nerimo kelia reikalavimai mokyti vairuoti nesenesniais, nei 10 metų automobiliais, kiekvienai mokyklai susikurti interneto tinklalapį bei visuose mokyti skirtuose automobiliuose ir mokymo klasėse įrengti filmavimo kameras, filmuoti ir kaupti mokymo proceso medžiagą.
Anot Susisiekimo ministerijos, griežčiau kontroliuoti vairuotojų mokymo procesą būtina, nes Lietuva pagal avaringumą ir žuvusiųjų keliuose skaičių vis dar viena pirmųjų Europoje. Tokie planai kelia ir žmogaus teisių gynėjų susirūpinimą. Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorius Henrikas Mickevičius teigia, kad vaizdo sistemos ir žmonių sekimas Lietuvoje smarkiai plinta. Jo teigimu, žmonėms tai nelabai rūpi, tad tuo yra naudojamasi.
Žmogaus teisių specialistų tvirtinimu, tokių pataisų rengėjai privalo moksliškai pagrįsti, kad filmuojant vairuotojų rengimo procesą sumažės autoįvykių ir mirčių keliuose. Naujus reikalavimus vairavimo mokykloms ketinama priimti iki šių metų liepos 1-osios ir įgyvendinti per pusmetį.
